„Viedriukas” miško žemuogių

Vakarop skambinu vyrui ir prašau, kad po darbų stabtelėtų nupirkt arbūzo.
Netrukus Jis išdygsta namuose su puokštele baltų rožių, arbūzu ir žemuogių kibirioku.
-Gėlių ir žemuogių neprašiau,- nusišypsau.
-Rožes žinau, kad mėgsti, o miško žemuoges pirkau iš prie prekybcentrio stovinčios uodų stipriai sukąstos Močiutės. Prašė dvylikos. Daviau penkiolika- sako Jis.

Ir iš tikrųjų….
Vedžiodama šunį, aš bijau stabtelėti ir nusiskinti akį merkiančią vieną.
Nes pritūpus gaunu n kartų smailių uodų dūrių.
O čia! Pririnktas „čielas” raugintų kopūstų kibirėlis!
Tokių smulkučių!
Tokių dailių ir „nesumaigytų”.

Netrukus namai pakvimpa stipriu žemuogių aromatu.
O man labiau nei jos, kvepia vyro poelgis.
Pastebėti tuos, iš kurių perkant sotus tampa ne tik pilvas.
Labiausiai pasisotina širdis.

Stabtelkim turgeliuose,
Neabejoju, kad juose daug tokių,
kurie keliauja per miškus ne pasivaikščioti.

V.