Istorijos
Pusryčiai į lovą
Pusryčiai į lovą.
Yra:
Trupinių „spygliai”.
„Neaiškios” kilmės dėmės.
„Oj, mam, aš netyčia”.
„Vajej, čia man „kažkaip” išsipylė.
Ir.
Pusryčiai į lovą.
Yra.
Nuoširdžiausi pokalbiai.
Daugiausiai apsikabinimų.
Pasakojimai apie aplankiusius sapnus.
Sekmadienio plano sudėliojimas.
Ir miegamąjame pasklidęs jaumas, kad gera ir jauku.
Bala nematę tų trupinių ir dėmių.
Nusipurto ir labiau pasistengus išsiplauna.
„Būna dienų, kad ir pasaulio neužtenka.
Būna, kad ir lovos gana?”
V.
