Prieš rugsėjo 1-ąją

Pa pusę vakaro iškišus liežuvį gamino rytojui savo auklėtojom širdeles.
Pririš prie kvietkelių, kad neduok Die, nepasiklystų tarp visų.
Širdelės akivaizdžiai rankų darbo. Išmyluotos. Apspalvintos. Apipaišytos „portretais”.

Pabaigusi savąsias prisliūkina prie brolio.
– DAminykai, nori ir tau pagaminsiu mokytojams širdeles su jų vardais?

Ketvirtokas Do purto galvą.
-Taigi apipiešiu.
-Ne.
-Aš gražiai moku. Spalvotai.
-Ne.
-Galiu va kaip sau-kad tu susikabinęs su mokytojais už rankų.
-Ne, nereikia.
-Nieko už tai neprašysiu. Tiesiog nupiešiu ir pririšim prie tavo gėlių.
-Ne.

– Nu kaip nori.Paskui nesigailėk, eisi su paprastom gėlėm,- atsidūsta seseris mojuodama už save didesniais, „padabintais” kardeliais.

Kad juos kur galas, tuos „sunuobodėjusius” didelius brolius.

Saldžių, mažų ir didelių Mamos.
Įtariu užmiegat panašiom nuotaikom.

V.

#sleeptight #and #dreamverybig