Pabėgti nuo mylimiausių. Su mylimiausiais

-Mam, tu net neįsivaizduoji, kaip aš tave myliu,- spausdama savo nedidelėmis rankytėmis man kaklą, vakar prieš užmigdama sukužda Pa.
-Įsivaizduoju,- sužnibždu atgal,- nes dabar parodysiu, kiek aš Tave myliu.
Ir čiumpu glėbin, ketindama suspausti tiek, kiek myliu.
Patricija kvatojasi per visą veidelį nusitiesusia šypsena ir save susidrausminam tik tuo, kad viešbuty mes ne vienos.
-Gal už sienos miega tokie leliukai, kaip mūsų My,- jau pašnibždukais nurimsta Ji.
Penktadienį.
Po intensyvios darbo savaitės, mintyse gimęs „pabėgimo paporiui” planas, netrukus jau buvo rengiamas įgyvendinimui.
Su amžinai rankoves pasiraitojusiais teikti pagalbą Seneliais, buvo suderinta „junior’ų” My ir E priežiūra ir namai vėl tratėjo daiktų pakavimo šurmuliu.
Tėtis su Do- vyniojo meškeres ir ruošėsi vyriškam poilsiui paežerėj.
Aš su Pa- kur buvusios, kur nebuvusios iš stalčių traukėm savo geriausius maudymukus ir krovėm pastelinių derinių terbą spa šturmui.
Tik 2 dienos.
Bet tiek gerų emocijų dviese!
Mes demonstravome chalatų madas.
Valgėme pusryčius lovoje.
Taškėmės baseine.
Tingiai voliojomės poilsio kambariuose.
Ilgai ir lėtai vakarieniavome.
Naktipiečiams valgėme šiltas spurgas.
Prakaitą liejome sporto salėje.
Bala nematę, kad pamiršau atsivežti sportinę aprangą, didelės akys, sužinojus šią žinią:” o tai tada neisim???”,-vertė nedelsiant ieškoti savo atsivežtame garderobe sportinės aprangos atitikmenų.
Ir rasti.
Ėjom į masažus.
Pa patyrė pirmąjį savo gyvenimo masažą ir grįžo dar labiau „sukukulėjusiom” akim:
-Ten tamsu, bet aš visai nebijojau!,- suprask ji didelė ir ką tik išlaikė potencialios spa procedūrų lankytojos egzaminą.
Seniai taip nesijuokiau, kai Pa išsipakavusi masažui skirtus „trusikiukus”- pakėlė savo dideles žydras akis:
– O tai katra puse čia priekis? Ten kur bišky plačiau, ar ten kur nieko nėra?(?)
Galop „įsikvatojimo” lygis buvo toks, kad vėl turėjome sau priminti, kad viešbutyje mes ne vienos ir už sienos gali būt miegančių, tokių, kaip My, leliukų.
Mudvi miegojome vienoje didelėje lovoje,
Kur šalia baltų patalų ir minkštų pagalvių jaukiai kuitėsi ir jausmas,
Kad artimiausius mylime kiekvieną dieną.
Be pauzių
Be nuovargio.
Be pertraukų.
Bet užsisukę kasdienybės posiutpolkėj, stačia galva įnėrę į dienų ritmą ir darbų karnavalus….
mes žinome, kad MYLIM.
TIK.
pamirštame ta didžiule, išsikerojusia ir stipriai žydinčia meile PASIDŽIAUGT.
Apskritas dvi dienas,
Telefone mirgėjo vyro siunčiamos laimingo
Do nuotraukos, rankose laikant išsvajoto dydžio laimikius.
Prieš mane mirksėjo dvi laimingos Pa akys.
Vakaro arbatos tostas-
Už galimybes pabėgti.
Su mylimiausiais.
Ir pasiilgimą
vėl sutūpti visiems į bendrus namus.

Mua,
V.