Mamų glėbiai gydo geriausiai

Dar nespėjus Rugsėjui dorai apšilt kojų,
Namuose turime rudeninių svečių.
Kartu su bumpsinčiais obuoliais, skylančiomis kaštonų šypsenomis ir iš virtuvės kvepiančiu slyvų džemu….
Pas mus atvyko.
Nekviesta ir neprašyta nedoroji „Hello autumn” komanda.
Plyšauja temperatūros fejerverkais, dunda kosulių salvėm, kvatojasi per naktis skūpomis miego valandomis.
Ir šėlsta pasileidę plaukus.
Pamiršę, kad svečiuose neprašyti ir nekviesti.
Slaugau.
Myluoju.
Ir pykteliu, kad pristoję prie mažylio My…
Šuniui ant uodegos siunčia skrupulingai sustyguotą jo dienos miegelių ritmą.
20 minučių vežimuke.
15 minučių lovytėje.
Ir vėl žydros apvalios akys atsimerkia.
Gražios, kaip rudens pradžios dangus.
Bet.
Liūdnos ir nepailsėjusios.
Nepasiduodu.
Guldausi šalia ir tyliai niūnuodama gaudau išblaškytus sapnus.
Pavyksta.
Ilgos blakstienų užuolaidos nusileidžia.
Kvėpavimas sulėtėja.
Veiduke nusitiesa miela šypsenos vaivorykštė.
Nekrutu.
Bandau ne taip giliai kvėpuot.
Kad tik pailsėtų!
Kad tik nepažadinčiau!
Mano nepatogiai pakišta ranka spėja nutirpt ir atitirpt nebesuskaičiuojamą kiekį kartų…
Įsiskausta nugara.
Bet.
My mano glėbyje išmiega beveik 2 valandas.
Pabunda žvalus.
Žiūriu į Jo dideles dangaus spalvos akis
Ir galvoju-
Gal ir šventa tiesa, kad
Mamų glėbiai gydo geriausiai…

Mua,
V.