Mamų dienos išvakarėms

Mamos.
Jos geba įžvelgt iš mūsų akių „kas atsitiko?”.
Net tais atvejais, kai prisiekinėji, kad „tikrai nieko”.
Mamos.
Jos keistais, jokiuose medicinos vadovėliuose neaprašytais metodais gali nustatyt, ar sergi.
Net tais atvejais, kai teigi, kad „man viskas gerai”
Mamos.
Jų ausys- gaudo keistus tavo balso virpesius.
Nors tu pats galvoji, kad tau maskuoti liūdesį ar nesėkmę sekasi 10/10.
Mamos.
Jos nori žinoti, ar tu saugiai parvykai namo/ pasiekei tikslą.
Net tada, kai pats galvoji, kad nutikti tokioje trumpoje atkarpoje nieko juk negalėjo.
Vaikystėje tokie Mamų gebėjimai leidžia jaustis saugiai.
Paauglystėje kiek erzina.
Užaugus, bet neturint vaikų- jie atrodo gana keisti.
O tada, kai pati tampi Mama….
Viskas pasidaro labai aišku.

Girdėti be žodžių.
Įžiūrėti, kai nematoma.
Pajusti, kai skauda.
Būti šalia, kai reikia.
Apkabinti, kai būtina.
Prisėsti šalia, kai vieniša.

Ačiū, Mama.
Pagaliau aš tai supratau.
Daugiavaikė Mama V.

P.s. ieškant iliustracijos, akis užkliuvo už šios ir tokią gerą emociją sukėlė.
Taip!
Mamos viską turi.
Joms pritrūksta tik miego ir fejerverkų.

V.