Keistas Tu, Pasauli. Labai keistas

Patricijai 5.
Vakar pastebiu ją apžiūrinėjant savo pilvą, kurio centre garbingai įsitaisiusi bamba.

Tyrinėja. Kraipo galvą. Tyli, bet iš dūsavimų gali suprast:

„Šitokiam apvaliam gražiam pilve „žiojėja” nei šiokia nei tokia skylė. Suprask-nederanti prie dailaus bendro konteksto”.

Pagaliau kaip kokį kukulį suvolioja klausimą:

-Mam, a kam ji?

Papasakoju, kad, kai mažas leliukas gyvena pas mamą pilvelyje, jis negali ateiti prie stalo ir pavalgyti.

Todėl mamytė savo leliuką maitina per „bambytę”, kuria ji būna susijungus su savo leliuku. Kaip savotišku laidu.

Patyli. Bando kažką prisiminti.

-O tai kam tada vaikams ir tėčiams bambos? Jie gi nieko neaugina pilveliuose.

Paaiškinu, kad ir tėčiai ir vaikai yra užaugę mamų pilveliuose.

Vėl tyla.

-Tai nori pasakyt, kad ir aš per tavo bambą valgiau kai gyvenau pilve?

Linkteliu galvą.

-Kai tu pavalgydavai. Aš viską pabaigdavau?,- išpūčia nemažas akis.

Nesusilaikau ir susijuokiu.

Be žodžių ji patraukia mano „maikę” ir užmeta akį į mano bambą.
-Per tokią mažą?,- Ji suraukia antakius ir aš jau įsivaizduoju, kaip mažoje galvelėje subėga krūvon vaizdas, kaip mama suvalgiusi pusantro kotleto, likusią pusę supjausto mažyčiais gabalėliais ir atiduoda „bambai”.

Keistas, Tu pasauli.
Labai keistas.
Kartais būni keistas mano, 35-metės akims.
O 5-metei kartais esi aukštasis pilotažas.

Saldžių šalia daug klausimų uždavinėjančių profesorių,
V.

#ohdear #childhooddeals