Ankstyvam pirmadienio rytui

Tai buvo vienas negražiausių balionų visoje krautuvėje.
Tai buvo vienas didžiausių visos dienos džiaugsmų.
Kuris nusileido ant karštos kaitlentės.
Užkilo palubėje į pačią aukščiausią vietą nuo kurios gebėjo nukrapštyt tik Tėtis.
Ir išgyveno.
Galop-jam buvo garbė užmigt pririštam prie jos riešo.

Nepatikėsit, bet to baliono jau ir likimas Pa suvokimu „apspręstas”.
Po gimtadienio.
Ji parašys raštelį.
Prikabins jį prie baliono.
Ir paleis.
Kad jis nuskristų į kitą šalį arba kitą planetą (dar neapsisprendžia).
Ir kas gaus balioną- paskambins jai.
Ir jie bus draugai.

Ilgai ir laimingai

Istorijos „poistorė”-vakar balionas po siautulingo gimtadienio šventės lygiai taip pririštas prie rankos grįžo namo.
Pagailo. Per gražus.

Baliono savininkę šįryt 7.22val. pakštelėjau gerai dienai, atsisveikindama ir linkėdama geros dienos daržiuke, o lygiai prieš 5 metus, 7.22 val pakštelėjau ją patį pirmąjį kartą

Nuo ankstyvo ryto užsikabinusi sentimentams už parankės.

Nu tos mamos…

V.