Ačiū!

Prieš 31 metus, buvau penkerių mergaitė.
Niekaip nesuprantanti, kodėl Tėtis, apsirėdęs šilčiausius savo drabužius ir atsisveikinęs kiek neįprastu. Ilgesniu ir tylesniu atsisveikinimu.
Išėjo iš namų.
Sakė, kad išvažiuoja GINTI LIETUVOS.
Savo penkiametiška galva, nesupratau, kodėl ją reikia ginti.
Ir kodėl Mamos skruostais riedėjo bandomos nuo mūsų nuslėpti ašaros.
Šiandien suprantu.
Ir esu dėkinga.
Už tai, kad mes galime gyventi ir kurti laisvoje Lietuvoje.
Už tai, kad mūsų vaikai gali gimti ir augti ten, kur gera…

V.