5 taisyklės

Prastas iš manęs „bosas”.
Per gyvenimą nesu perskaičiusi nei vienos knygos, kaip tinkamai vadovaut komandai.
Nesu sudalyvavusi anei viename seminare, kur būčiau pamokyta, kaip tinkamai spręst įvykusius didesnius ir mažesnius „ups”.
Skaičiai, matematika ir visi „apsimoka/ neapsimoka” yra visiškai ne mano stiprioji pusė.
Mąstau, kad už mano vadovavimo žinias, gaučiau riebią „dvoikę”.
Bet va…
Sėdžiu su bijūninių rožių glėbiu, gautu iš komandos „Boso” dienos proga ir žydžiu.
O žydėdama vadovaujuos keliomis per daugiau nei dešimtmetį išmoktomis „gero verslo” taisyklėmis:

Pirmąją man pasakė prieš daug metų mano ramybės mokytojas- Vyras:
– Neuždaryk durų koja, nes rytoj nuosava ranka gali tekti jas ir vėl atsidaryti”.
Įsitikinti taisyklės teisingumu turėjau daug kartų.
Todėl kai atėjo laikas, šiam žmogui aš visiškai ramia širdimi atidaviau vadovo kėdę.

Antroji, kurią manyje išugdė mano Tėtis:
-Nėra žodžio negaliu, yra žodis reikia.

Trečioji, kurią šįryt man dar sykį pakartojo mano Sesė:
-Norėdamas gauti. Turi visų pirma ir duoti.

Ketvirtoji, kurią išgirdau ir susidėjau į galvą iš Anytos:
-Supykusi tyliai skaičiuok. Iki dešimt. Jeigu nepadeda. Skaičiuok iki 20.
Pasakyti lengva. Sugrąžinti piktus žodžius- sunku.

Penktoji – kurią per ilgą taikymo laiką supratau esančią beprotiškai teisinga pati:
-Viską matuok širdimi.
Ir nesielk su niekuo taip, kaip nenori, kad kitas elgtųsi su tavimi.

Viskas.
Daugiau iš „boso” reikalų nieko nemoku.
Ačiū, mano gyvenimo Mokytojams.
Ir ačiū, Komandai, kuri leidžia man nuolat mokytis būti geresnia savo versija. Kasdien.

V.