KALIOŠAI.

Aš esu ta keistuolė, kuri nemėgsta savo gimtadienių.

Nei jie man kažkuo nusikalto, nei ką- bet aš jų kažkaip „privengiu”.

Ir nors metų „našta” aš visai džiaugiuosi.

Kaskart „pasikartoju” tą pačią „maldelę”:

…ar keisčiau…

 

Ir nuoširdžiai sau „patvirtinus”, kad NĖR Į KĄ KEIST- nurimstu.

Ką tik atšvenčiau dar vienas gimšiaką.

Be torto..ir be žvakių.

Kaimelyje.

Basikom.

Vietoj rankinuko per ranką persimetus „viedrą” sužuveliautom žuvim suleist.

Ant galvos užsimaukšlinus juokingą vaikišką kepuraitę, kad pirma  ir išsiilgta saulė pigmentinėm dėmėm „nesukandžiotų”.

 

-O ko norėtųsi dovanų.- likus kelioms dienoms iki „stuktelėjimo” klausia Vyras.

Dažniausiai mykiu, kad „aj nieko, visko turiu” ir galop apsistoju ties „gal kokių dar vienų kvepaliukų..?”.

Šįkart be pamąstymo atsakau:

-Kroksų.

– Ko? Kaliošų?- tikslinasi Vyras, nes „musėt” galvoja, kad bus netinkamai nugirdęs.

-Jo, kaliošų,- patvirtinu,- nu tik gražių,-žinai,-maniškos spalvos, su kokiais ten smagiais „prisegtukais”.

 

Gimtadienio rytą gaunu išsvajotą dovaną.

Kaliošus su „You’re my soulmate” „širdela”.

Šampe ir „kakteilioku”.

-Viskas apie mane,- nuoširdžiai džiaugiuosi savo dovana.

Aj. Nu. Tiesa. Dar šalia šių „prisegtukų” buvo dar du: šviečiantis drugelis ir blizgančiais pabarastukais prikimšta širdelė.

– Pamatęs, kad su tais dviem bus nepataikęs mano mylimas pasiteisina:

– Buvo akcija- perki 3, du duoda nemokamai, tai…paėmiau, pamaniau, kad gal jei tau nepatiks, Patrikui tiks.

 

Mykolas sakė, kad „labai glazu”.

Dominykas pasidžiaugė, kad pagaliau nebesiskolinsiu jo „kurpaičių”.

Patricijai bandžiau įsiūlyt „tuos du” nelabai patikusius. Atsisakė.

 

Prisilipdžiau ir tuos ant savo naujų, pelenų rožės spalvos kaliošų.

Faina. Kasdien prisiminsiu 41-ąjį savo gimtadienį.

 

Taigi.

Praleidusi tokį nerūpestingą savaitgalį kaimelyje, gavusi išsvajotus „kaliošus” su meilės prisipažinimu ir perskaičiusi visų sveikinimus, šiandien pagalvojau:

Kaip gera gyvent su „metų našta”, kuri leidžia žinot- ko nori ir kaip nori, švęsti taip, kaip man patinka, o ne kitiems tinka,  o svarbiausia išgirdus visus palinkėjimus padėkot, bet nebekelt sau  kitų metų tikslų ir strateginių planų.

Priešingai- pasidžiaugt DABARTIMI ir viską „perfiltruot” per

„DIEVE, PALIK VISKĄ, TAIP, KAIP YRA” filtrą.

Geriau. Daugiau. Tobuliau. Idealiau.

Gal ir gali būti.

Bet.

Galiu apsieiti ir be jų.