Man 38

Šian man 38.
Jie man „stuktelėjo” bagyje, skriejančiame tokiais keliais, kuriuos rodos net ponas Dievulis buvo primiršęs.
Sutikau gyvatę.
Drūtą.
Ir tik per sekundės dalį susilaikiau nuo ketinto įamžinti „wowow”.
Laiku susivokus, kad esu toli nuo Lietuvos,
Kur sutiktą besirangantį gyvį, gali nurašyt „aj čia gi žaltys”.
Mačiau įmitusius driežus.
Kurie pamiršę, kad gyvena dabar, o ne prieš milijonus metų, skuto nuo mūsų ne ant 4.
O ant 2 kojų.
Niekad nesu to mačius.
Gėrėjausi akinamo mėlynumo platybėmis.
Kurių spalvos tikrai gali pavydėt net pati Prancūziškoji žydroji pakrantė.
Vingiavau tokiomis bekelėmis.
Kurių įkalnėse noras laikytis dviem rankom, nejučia peraugdavo į jausmą, kad kabinuosi ir kojų nagais.
Man 38.
Ir šiandien čiupdama į glėbį visus juos.
Tarp gyvačių, driežų, žydrynių ir įkalnių….
Pagalvojau, kad aš nė už ką jų nekeisčiau šito glėbio nei į 18tus, nei į 28tus.
Tada daug ko bijojau.
O šiandien esu drąsi.
Pirmiausia būti savimi.
Ačiū už sveikinimus!
Esu laimės kūdikis.
Sulaukti jų ŠITIEK!

V.