Vaikystė ir maudynės

Vaikystė.
Yra stebuklinga.
Joje maudynės prie +17 yra tas pats, kas prie +27.
-Mam, man dar nešalta,- rėkia duetu du išsišiepę „ruoniai”, ištempti į krantą drebantys kaip du drebulėliai.
Užsikirtusi „kada vėl eisim” plokštelė ir pasigėrėjimo šūkiai pasitinkant kas antrą atsiritančią bangą
-žiūrėk, kokia siena!!!!
Būdinga turbūt tik iki tam tikro amžiaus.

Šiandien eilinį kartą stovėdama Jūroje ir bandydama pačiupt savo „kurapką” už rankos, kad banga jos nesukočiotų kūliais…stabteliu.
Nes žvilgsnis užkliūna už dviejų praeivių paplūdimiu.
Labai lėtu žingsniu keliauja dvi moterys, viena iš jų senučiukė.
Ne šiaip sena.
Labai labai sena.
Juda lėtai, ant pečių jai uždėta stora striukė, iš po kurios kyšo neplono megztinio apykaklė.
Šalia jos, stipriai prilaikydama už parankės senolę veda suagusi moteris, turbūt jos anūkė.

Senučiukė eina akis nukreipusi į jūrą, lyg bandydama ją visą sugert, o pamačiusi joje bangas, kaip sienas, pasitinkančius mano „ruonius”, labai mielai nusišypso.
Per Jos raukšlėtą daug gyvenimo mačiusį veidą nusitiesa šypsenos vaivorykštė.
Nieko nepasako.
Bet jos žvilgsnis man pasirodo pilnas jos vaikystės prisiminimų:” lyg vakar pati taip šokinėjus būtų”

Tuokart nulydėjusi paplūdimiu lėtai praėjusią senatvę, leidau nenustygstančiai vaikystei išsišėlt tiek, kiek norisi.

Nes prisiminiau vakar vakare išgirstus labai gražius žodžius nelabai gražioje situacijoje.
Mums vakarieniaujant mylimame pajūrio restoraniuke, Pa netyčia išpila ant stalo jai atneštą stiklinę su sultimis.
Mums beieškant servetėlių ir aiškinant, kad derėtų būt atsargesnei…
Atskuba į pagalbą jau daug metų pažįstamas to restoraniuko vyresnio amžiaus padavėjas.
Greit išvalęs balą ir skubiai užtiesęs naują staltiesę, Jis prideda:
– Nepykit. Nieko tokio. Juk jie taip trumpai būna VAIKAIS.

Už Vaikystę!
Ir bangas, kaip sienas.

V.