„Greičiau” vs. „Lėčiau”

Dar visai neseniai aš norėjau,kad greičiau praeitų:

Dantų dygimo naktys.
Dienos, kai norėjau kad jie:
Pradėtų savarankiškai:
Sėdėti
Vaikščioti
Valgyti.
Dar visai rodos neseniai labai norėjau,
Kad jie griečiau užmigtų.
Kad lopšinė/pasaka prieš miegą neužsitęstų per ilgai.
Kad pažaistų vieni.
Kad išmoktų savarankiškai įvaldyti šaukštą ir šakutę.
Kad pradėtų kalbėti ir pasakytų, ko nori vietoje to, kad tau neatspėjus jų norų prapliuptų verksmais.
Kad greičiau pradėtų lankyti darželį/ mokyklą.
Kad sugebėtų patys apsirengti.
Apsiauti batus.
Susitvarkyti daiktus.

Aš taip ilgai norėjau „greičiau”.
O dabar staiga viskas ėmė ir apsivertė apskritu ratu.
Noriu „lėčiau”.

Sustok akimirka žavinga, kai jie ateina ir apsikabina.
Kai jie kaip meškinai užsiropščia ant kelių.
Kai jau ne visai netrumpomis rankomis apsikabina.
Kai dar vaikiškai į tavo „aš tave myliu” atsako „aš tave labiau”.
Kai jie gali užmigti ir be pasakų, bet su malonumu jų klauso.
Arba seka vienas kitam.
Sustok, akimirka žavinga, kai jie dar beprotiškai džiaugsmingai sutinka kiekvieną tavo pasiūlymą važiuoti šeimyninių atostogų.
Jie:
Grybauja
Uogauja.
Žvejoja.
Maudosi.
Kartu.
Kai jie tavimi besąlygiškai tiki ir nori būti „tokia kaip Mama” arba „toks kaip Tėtis”.
Kai jie dar neturi autoritetų, kuriais tu pats netiki arba abejoji.
Kai jie tampa draugu vienas kitam….

Ir tu imi ir visai netyčia širdyje pajunti DIDELĘ IR APVALIĄ BAIMĘ.
Kad pasibaigus „greičiau”, praėjus „lėčiau”…nebežinai, kas bus „toliau”.

Sustok, akimirka žavinga,
Ir pabūk.
V.

O dabar „real deal”:
Vaikams rodau atkastas telefono archyvuose nuotraukas.
-Žiūrėk, Do!
-Nu.Čia kas?
-Tu!
-Aš??? O tai ką aš čia apkabinęs? Sesę????
Rimtai?
Prisikišęs artyn prie nosies telefoną ima šaukt:
-Patrikai, Patrikai, pažiūrėk, kokia tuuuuuuuu……kaip tavo „lelka”!!! Galvočiau, kad nesenstam.
Bet pažiūrėjus į Juos suprantu.
Kad vis dėlto mes TAI darom

Dabar jau tikrai viskas.

V.