Sachariška VASARA’24 – ll dublis

KODĖL VISKAS BUS TAIP?

Sakoma, kad reikia išvykti atostogų, kad pravėdintum galvą ir pailsėtum.
Tai aš ir išvykau.
O ką daryt tiems, į kurių lagaminą slapčia „įsikabaroja” mūzos ir galvos vėdinimo procese galvą suka į tokius kampus, kurie primena tai, ką esi palikusi gimtinėje… DARBĄ.
Antai horizonte raudonų ir mėlynų saulės skėčių galvos „pūpso”, o vietinėj krautuvėlėj rankšluostis atitinkamų spalvų dryžiukais akį merkia, pasirinkto viešbutėlio krėsliukai „lyg netyčia” žvilgsnį masinančiu dryžuotu raštu pasipuošę kviečia prisėst.

Ne veltui sakoma – norint visą gyvenimą nebedirbti – reikia įsimylėti savo darbą tai padarius – daugiau dirbti nebeteks niekada.
Panašu, kad mano scenarijus suka į tą pusę. Na bent jau kalbant apie keliones ir „tratant” iš jų nemenka „srovele” nuolat transliuojamų įspūdžių.
Susikrovusi į lagaminą didžiąją dalį Vasaros I dublio derinių, keliaudama sukinėjau galvą į „mariakiškas” inspiracijas ir mintyse džiūgavau, kad grįžusi iš įkvepiančių atostogų po romantiškąją Amalfio pakrantę – aš stačia galva galėsiu pulti į Vasaros pratęsimą, kuris taip stipriai kuteno paširdžius atostogų jausmu keliaujant.
Vasarytės pratęsimui pasirinkau „mariakiškus” dryžius ir artėjant kolekcijos starto datai – esu įsitikinusi, kad pasielgiau teisingai.
Tie jaukūs ir žaismingi dryžiukai – atostogų nuotaikai leidžia kilt lyg termometro stulpeliui atgręžtam į po žydrą Vasaros dangų besiritinėjančios saulės pusę.

V.