Iš kartos į kartą
RUDUO-ŽIEMA’24/25
l dublis

KODĖL VISKAS BUS TAIP?

Apie tai, kas kasdieniška.

Ir paprasta.

Ranka pasiekiama. Širdimi apkabinama.

Apie prisiminimuose „kleksinčią“ Močiutės siuvamąją.

Mielomis bangelėmis išraižytą Jos veidą, bandant įverti siūlą į ankštą adatos skylutę.

Nuo besisukančio ratelio sklindantį alyvos kvapą.

Siūlų „špūlytes“.

Sagyčių dėžutes.

Žirklių „čerškėjimą“.

Sukneles lėlėms.

O kartu – apie tai, kas svarbiausia.

Neįkainojama. Nenuperkama.

Apie laiką kartu.

Apie jausmą, kad gera.

Apie žinojimą, kad rūpi.

Apie suvokimą – kad „ir kas benutiktų – aš būsiu šalia“.

Apie jaukumą. Rankų.

Apie saldumą. Ką tik iškepto obuolių pyrago.

Apie šilumą. Žolelių arbatos. Nors ne. Pokalbių.

Apie apgaubimą. Pledu. Nors ne. Glėbiu.

Apie prisiminimų albumą. Nors ne. Jų supimą delnuos ir širdį.

Ir ore pasklidusį „gardžiausią“ aromatą – kad didžiausia laimė yra paprasta.

Esanti šalia.

Tai, kas užaugino mus ir tai, ką auginame iš širdyje pasėtų gerumo ir nuoširdumo sėklų, mes pačios.

Viskas sukasi dideliu gyvenimo ratu.

Iš kartos į kartą.

Iš širdies į širdį.

Ačiū, mūsų filmų fėjai, Natalijai ir filmo, bei mano gyvenimo svarbiausioms „aktorėms“ Mamai ir Dukrai.

Akyse jau kelinta diena blizga jautrumo ašara.

Nes saujoje spaudžiu neįkainojamą gyvenimo prisiminimą.

V.