Vasaros šventės '20

KODĖL VISKAS BUS TAIP?
Atsitikus „vienkiemio“ režimui pirma savaitė buvo turbūt stipriausiai išsipūtusių akių savaitė per visą mano netrumpą gyvenimėlį.
Kas bus?
Kaip dirbsime?
Kurią kolekciją leisime?
O kurią migdysime žiemos miegu?
Po daug klausimų ir beveik jokių atsakymų akys pakrypo į „Vasaros švenčių“ kolekciją.?
Karantinas.
Viskas uždaryta.
Būriuotis negalima.
Švęsti galima tik tarp keturių namų sienų.
Žiūrėjau aš į „Vasarytės šventes“, tvarkingai sukabintas, išglostytas ir paruoštas lydėti Jus į pačias gražiausias iškilmes ir beveik ašara riedėjo.
Paskui nusprendėm, kad verkti neverta ir kad jau dosnus likimas iškrėte pokštą, reikia dovanotam arkliui į dantis nežiūrėti.
-Na nieko, palingavom galvas,- turėsime „Vasaros šventes“ kitiems metams.
-„Mūsiška“ kolekcija niekur neprapuls,- guodėmės.
Bėgo karantino savaitės. Mano ausis pasiekdavo informacija apie atšaukiamas arba perkeliamas šventes.
Ir širdį paglostydavo jausmas, kad sprendimas nefotografuoti ir balandžio mėnesį tradiciškai neišleisti šventėms skirtos kolekcijos yra geras.
O tada naujienos pradėjo gerėti.
 Suvaržymai švelnėti.
Nuotaika taisytis.
Žmonės susitiko žmones.
Išlindo iš namų.
Pradėjo eit į darbus.
Gyvenimas kaip senas garvežys nors ir labai iš lėto, bet pradėjo pūškuoti savo senomis vėžiomis.
O tada. Tada žinote kas atsitiko?
Mūsų pašto dėžutė prisipildė užklausų „ ar bus proginių rūbelių?“.
Pradžioje bandėme atsiprašinėti, kad šiais metais jau ne. Kad galbūt kažką prisitaikysite iš ankstesniųjų kolekcijų...
Vieną dieną mano akys užkliuvo už jautraus laiško, kuriame buvo rašoma, kad ilgai laukto vaikelio krikštynos ir taip buvo nukeltos, o svajonė- kad kada nors pagaliau įvykus stebuklui, išskirtinei šventei bus puošiamasi pas mus-liko.
Daug mąsčiau, o laiškai vis kibdavo man už akių.
Jeigu mumis taip pasitikima. Jeigu savo šventės neįsivaizduoja be mūsų, tai ko čia dar raukausi „kaip žydo arklys“ (tokį posakį labai naudodavo mano Močiutė),- kartą mintyse išauklėjau save.
Kolekcija pasiūta. Idėja jos fotosesijai- yra.
Reikia tik „čiupti jautį už ragų“.
Ir pačiupome.
Vėl susikabinau prieš akis švelnios pastelės drabužius, vėl ausis palepinau saulės kliošo sukimosi klostelių šlamesiu, vėl akimis išglosčiau tiulio „pūkuočius“ ir „bantukų“ pievelę primenančios suknelės audinį.
Vėl pasimatavau viską iš naujo. Ir pagalvojau, kad jeigu šiais metais būtų mano suplanuota šventė, aš turėčiau iš ko rinktis.
Būkit gražios. Būkit laimingos.
Turėkite pačias įspūdingiausias šventes ir „užsikonservuokite“ jautriausius prisiminimus.
Jeigu visuose šiuose reikaluose, mes būsime prisidėję prie Jūsų nuotaikos-
Mums jau dabar po karantino kiek sulėtėjusiais dūžiais dunksėjusi širdis, pradeda šokinėti džiaugsmu.