VAKARUI. ŠIRDIES SPAUSTUKAI.

01.02
VAKARUI.
ŠIRDIES SPAUSTUKAI.

-Mam, o tau kada yra labiausiai skaudėję? -didelėm akim ir parišta palūžusia ranka klausia Do.

Tyliu ir mąstau.
-Kai kojos pirštas buvo sulūžęs? Skaudėjo?Ne?

Tyliu.
-Kai kelią siuvo ten kur dabar didelis randas? Tada labai skaudėjo? Ne?

Dar tyliu ir bandau atsakyt pati sau į užduotą klausimą.
-Ar tau niekad neskauda?,- pakelia antakius Do.

Mamoms skauda.
Tik mamų susirgimai būna kiek kitokie.
Ir dažniausiai nepaisant sužeidimo pobūdžio- suskausta reguliariai vieną vietą.

Krūtinėje.
Lyg kas senu skalbinių segtuku imtų ir suspaustų.

Priešpaskutinę senųjų metų dieną Do nukrito nuo karstyklių.
Vežant jį ligoninėn žiūrėjau į vaiko akis...ir jaučiau, kad skauda.
Jam ranką. O man kažkur giliau.

Kodėl tiek daug automobilių? Kodėl tiek daug raudonų šviesoforų? Kodėl taip toli ligoninė?
Mintyse spaudžiantis širdį segtukas gamino manyje keistus ir visai nelogiškus klausimus.

Vėliau betrypčiojant už rentgeno kabineto durų....ir laukiant leidimo įeiti į jį susipažinti su diagnoze...ėmiau mąstyt, kad ponas laikas ėmė ir sustojo.
Ne vietoje. Ir nelaiku. Ir netikėtai.

Bet minutės, kurias įprastai sudaro suskaičiavimas iki 60 susipainiojo skaičiavime ir tik priartėjusios prie galo..jos vėl imdavosi skaičiuotis nuo pradžių.

Negali būt, kad įprastai lekiantis autobanų greičiais laikas, kurio man nuolat trūksta ... gali staiga pasidaryt toks lėtas.
Toks ilgas.
Ar gali skaudėt per lėtai bėgančios minutės?
Pasirodo, kai kažkas žnybia paširdžius... gali.

Kai buvau vaiku dažnai sirgdavau.
Ir kaskart "dasikasus" iki "leidžiamųjų" žinodavau, kad bus iškviesta teta Saulė su ta prakeikta metaline dėžute, kurioje mandagiai suguldyti miegodavo "aštriaadačiai" švirkštai, kurių bijodavau kaip velnias kryžiaus.
Todėl išgirdusi durų skambutį ir supratusi, kad ten teta Saulė...apsipildavau ašaromis
Mama ramindavo ir sakydavo "žinok, kad Mamoms skauda dvigubai"....manydavau, kad Ji truputį padruskina "ašarų pakalnės" situaciją.

O va tapus mama.
Dukart.

Kaskart pagalvoju.
Kad Ji buvo velniškai teisi.

Mamos serga.
Ne lūžiais.
Ne sužeidimais.
Ne nusideginimais.
Mamos dažniausiai serga keistais širdies "suspaustukais". Kurie ligų klasifikatoriuje neturi net kodo.

Ir gydymo nėra.
Tiesiog.
Nebūk kvaila.
Jeigu kažkas nepatogiai spaudžia...
Imk ir išmesk.
Išsisek, kaip duriančią sagę
Nuspirk, kaip trinantį batą.
Nudrėksk, kaip nervus gadinantį "šašą".
-----------
Jeigu gali.

Bet negali.
O gal net nenori.
Suspaudi glėby tą, kuriam skauda ir lauki, kol ne vietoje įsikabinęs skalbinių segtukas atsileis savaime.

Už Mamas.

Su "pažnaibytom" širdim.