Sveika sugrįžusi, Vasara!

Be penkių minučių Vasara.
„Atsitikęs“ oras gniaužia kvapą.
-Mam dešimt minučių!,- skamba kiemas tiesiogiai nuo batuto ataidinčiais laimingų vaikų šūksniais.
O kaip gi uždrausi.
Jeigu ir pati...įsikabinusi mėtų arbatos puodeliui užu rankenėlės šmirinėji po terasytės kampus.
Sėdžiu jaukiai atsitūpusi ant terasos laiptelio ir žinot ką galvoju?
Kad išgyvendami „be penkių minučių Vasara“ laiką,
Mes savotiškai dalyvaujame Vasaros generalinėje repeticijoje.
Kai „atsitikęs“ kvapą gniaužiantis oras...
Mus ruošia apskritiems TRIMS MĖNESIAMS.
LAIMĖS.
Kai rodos, kuo beužsiimtum.
Viskas atrodo lyg pabarstyta stebuklingu „pagarduku“ paprastu, kaip dvi kapeikos pavadinimu „Vasara“.
Tądien. Rodos nieko stebuklingo neįvyko.
Tik po ilgos ir fotosesijos dienos.
Mūsų komanda susirinko aptarti dienos įspūdžių.
Ir jeigu tai būtų buvusi bet kuri kita metų fotosesija.
Mes tiesiog visi būtume susėdę aplink stalą bendram tradiciniam naminės sriubos „bliūdžiokui“.
Bet šįkart.
Mūsų dienos aptarimas buvo kitoks.
Paprastas.
Bet stebuklingas.
Nes niekada gyvenime dar nesu vakarieniavusi pajūryje.
Belydint saulę.
Prie jaukiomis lemputėmis žibančio tiks mums paruošto staliuko.
Tegyvuoja maži pirmi kartai.
Be penkių minučių vasarose.
Jie atrodo kažkokie stebuklingi.
Videografė Natalija Syčinskaja ačiū už dar vieną beprotiškai brangų prisiminimą...

Mua,
V.