Šeimos pasaka Kalėdos '19

Kodėl viskas bus taip?

Vaidint nemoku. Dramos būrelio mokykloje nelankiau. Įsijausti prie baltos sienos,
kad ,,dabar bus Kalėdos“ man neišeina. Gerai pagalvojus. Galėčiau mokėt. Gyvenimas palengvėtų. Laiko padaugėtų. Piniginė apsidžiaugtų. Po visko nereikėtų tvarkytis didelio kaip dramblys "bardako"'.
Tik viena bėda - Mūzos išlakstytų. O greitos "anos·, kaip stirnaitės. Sugaudyk paskui jas, "kad gudras“ .
O jeigu rimtai, tai kaip, kad pati nuo ,,aktorinio" esu gana toli, taip ir fotosesijoje dalyvaujančių nuosavų vaikų negaliu išdresiruot "truputį įsijausti į nuotaiką".
Dresiruoti galiu tik aplinką.
Galiu savaitę mobilizuoti tuščias dėžes ir dar savaitę jas pakuoti į dovanų popierių.
Galiu skersai išilgai išvaikščioti namų apyvokos krautuves ir susipirkti toną
reikalingų daiktų.
Galiu susirasti Kalėdinę eglę ir be jokios sarmatos atlaikyti visų aplinkinių eilėje žvilgsnius, badančius mane labiau nei ta eglė, į kurią aš spalio mėnesį esu įsikabinusi.
Galiu nemiegoti naktimis ir minčių malūnais sukti fotosesijos idėjas.
Galiu didelėm akim žiūrėt į vyrą ir sakyt, kad: "tais rateliais, kuriuos Qeigu tu man) pagamintum ... aš ne tik į namus eglę ir dovanas parvežčiau, kartu į juos pridėčiau dar ir laimės ir neburbėjimo."Tokia jau esu.
Prie fotosesijos pagrindinio vairo stoviu aš. Šalia manęs- glaustosi mano nuosavi papurusių plaukų vaikai. Kodėl?
Nes sesė mielai kimba dideliam broliui į ranką, o brolis drąsiai čiumpa mažą sesę "glėbin". Jeigu jie būtų nepažįstami. Jausmas būtų panašus. Bet kartu toks skirtingas.
Pirmą kartą Kalėdinėje fotosesijoje mane apsivijo ir nuosavo mylimo vyro rankos.
-Nu koks iš manęs modelis,- ilgai spyriojosi jis.
Galima būtų paprašyt kažkokio vyruko, kuris geriau jaučiasi priešais fotoaparato patrankas. jausmas būtų panašus. Bet stipriai skirtingas. Žaidimų su jausmais mes nežaidėm. Mūzų už ūsų netampėm. Vaidint šeimos mums nereikėjo. Įsijausti į dirbtinį jaukumą ir namų aplinką- nereikėjo taip pat.
Pagrindinė užduotis šįkart buvo tik griūti stačia galva įjausmą, kuris klusniai tupėjo šalia. Kai mažytės rankos glostė šiltą ožiuko snukelį arba išsivadavusios iš kailinės pirštinės čiupinėjo dar nematytą šiais metais sniegą.
Vaidinimo nebus. Paklausykit TIK PASAKOS.
Apie mus. Na ... Ir dar ožius ... , kurių paradui vadovavo ponas Ferdinandas. Ir dar rastą miške .našlaitėlf ... kuriai mes surengėm tikras Kalėdas. Ir dar sniegą ... kuris lėtai leidosi iš springstančios, įspūdžių gaminti nespėjančios sniego mašinos spalį.