Ruduo - Žiema '17/18

KODĖL VISKAS BUS TAIP?
Šią skiltį visuomet rašau tada, kai emocijos apie mano naująjį „kūdikį“ būna pačios šviežiausios.
Tokie kartais būna du. Arba po „generalinės“ kolekcijos repeticijos, kuri vyksta kelios dienos iki fotosesijos arba po fotosesijos, tačiau dažniausiai iš jos grįžtu parnešdama pati save ant kupros. Kadangi šįkart Poną Rudenį laikysim pargriovę ant menčių net dvi dienas- bijau, kad parnešus namo po dienos nr 2 galiu nuo minčių daugumos net nebeturėt ir ką pasakyt.
Todėl naudojuosi proga, kad po generalinės repeticijos įspūdžiai kunkuliuoja kaip ką tik užviręs puodas?
Pasiimu didžiulį samtį ir atidariusi tą kunkuliuojantį įspūdžių puodą jį pamaišau.
Nėr rožinės? Ką? Siūlot dar sykį pamaišyti? Dar pamaskatuoju. Nu nėr.
Galėčiau sakyt- po šimts paralių, ale ne...mūsiškos rožinės spalvos neįvykimas- sąmoningas.
Neišduodu jos.
Nesusipykstu.
Ji dieviška.
Bet matau, kad ji pavargo.
Per daug. Per visur. Per neskoningai.
Pavargsta visi.
Netgi spalvos.
Todėl mes bent trumpam jai sukraunam čiumudaną ir įteikę kelialapį į sanatoriją-sakom- pailsėk ir grįžk pačiuose gražiausiuose savo nuotaikose.
Į jos vietą- Ruduo atsėlina trim dideliais tvirtais žingsniais.
RUŽAS- KARAMELĖ-ASFALTAS.
Apie stipriąsias kolekcijos puses:
0.NUSTEBUSIO PASAULIO IR VĖL NENUSTEBINSIM
O kam stebinti, jeigu jis ir taip visada stipriai nustebęs? Dviratis išrastas. Kelnės, švarkai, marškinėliai ir palaidinės taip pat. Avangardams- nepritariu.
Drabužiams- į kuriuos ilgai reikia žiūrėti, kad suprastum kas čia ir kam jis skirtas- taip pat degu raudoną šviesą.
O gal tiesiog išlepintą pasaulį palepinti kuklia moteriška elegancija, mažytėmis, dažnai vos pastebimos detalėmis? Gal sukelti „antišoką“ spalvų derme ir stipriu jų apgalvojimu?
1. RUŽAS, KURIS BUVO AUKLĖJAMAS KAIP SENAS OŽYS.
Visada stačia galva nerdama į naujos kolekcijos parengiamuosius darbus turiu užduotį surasti TĄ atspalvį.
O jie kaip žinia būna ne iš lengvųjų. Nežymus nekrypimas kairėn ar dešinėn reiškia stipriai surauktą nosį ir VĖL bandymą nupasakoti, į kurią pusę reikia „pašiltinti“ ar „pašaltinti“.
Šįkart ponas Ružas buvo itin kaprizingas.
Nu tikrai.
Kai koks senas ožys.
Tačiau mes jam ragus nulaužėm ir pagrūmoję piršteliu-jį kantriai išauklėjom. Praktiškai dėl šios spalvos- padėjome tašką ir fotosesijos vietos pasirinkime. Išsigandom, kad ilgai auklėję spalvą- patys jį sugandinsime „pastatę“ į pavėsį ar ant saulutės.
Bet kas sunku ir išlaukta- tas labai brangu ir miela širdžiai. Todėl RUŽO deriniai man asmeniškai yra wow.
Suderinti juodus ar pilkus atspalvius užduotis nelengva, bet įveikiama, suderinti „kaprizingų“ atspalvių kadrylius- kartais būna aukštas pilotažas.
Todėl matydama gatvėje moterį, kurios garderobas yra suderintas skirtingomis tekstūromis į vieną labai skaniai susivalgantį kasnį- mano akims yra palaima.
Žinau, kaip tai nelengva.
Bet užtai kaip gražu.
Kaip apgalvota.
Todėl, jeigu kolekcijose matysite ružo derinius ir juos rinksitės- manau nepastebėtos neliksit. Nieko klykiančio ir besidraskančio formose. Tame fronte bitės ramios. Užtai skirtinguose tekstūrose dūzgianti ružo spalva sučiupta į vieną glėbį- daro stebuklus.
Žvilgsnius medžioja kaip medus.
Ir tai daro visai nebrakonieriškai.
2.KOLEKCIJOS VINIS, KURIS NESIBADO.
Arba vienoda, bet nenuobodi.
Šįkart siūlome Jums rengtis nuo moteriško grakštaus kaklo iki dailių pėdučių vieningos giminės spalva. Neužmėtykit akmenim. Nuobodu nebus. Tekstūros skirtingos, medžiagiškumas, audinių storiai ir sudėtys. Tačiau visos pakreiptos lengvu žingsneliu šokančios vienu ritmu.
Jeigu karamelinė, tai karamelinis minkštos pašiltintos medvilnės megztukas.
Karamelinės tvirto kostiuminio audinio kenės
Karamelinis vilnutės rankomis megztas šalikas.
Karamelės vilnos paltukas.
Karameliniai kokybiškos odos bateliai.
Jeigu Asfalto- tai tikrai kolekcijoje rasite visus sąžinigai „išskaičiuotus“ pilkų atspalvių rūbelius.
Jeigu ružo- tai pagrindinis derinys tvirtai atsistojęs ant pjedestalo lauks Jūsų ovacijų už derinį „nuo...iki“. O kai atsibos/bus ne ta nuotaika- tada šios derinius galima „išparceliuot“ ir iš skirtingų spalvų lipdyt naujus.
Kaip koks žaidimas.
Bais azartiškas.
Bais smagus.
Ir visai nevyriškas.
Derinių krūvos.
Visų „lipdinių“ kolekcijoje parodyt nesugebėsim. 2 dienų tam per mažai. Bet viską, kad liks už kadro- aš pažadu „ištempt į dienos šviesą“ kolekcijai įsisiūbavus.
3. VIENIŠŲ ir MANDRŲ NĖRA. NEMYLIMŲ IRGI.
Aš Jums pažadu kada nors parodyti tą „atstumtųjų“ kabyklą į kurią tupia rūbai nepraėję cenzūros.
Kartais juokaujam, „atmesta“/“priimta“, kaip nuosprendžiai skamba mūsų kasdienybėje.
Drabužis, gavęs bilietą į kolekciją šokinėja iš laimės, nes kuo toliau- tuo tą bilietą užsitarnauti darosi sudėtingiau. Auksinė taisyklė:“ jeigu abejoji- tobulink, jeigu neišeina tobulinti- išmesk“.
Todėl ta mūsų „atstumtųjų“ kabykla darosi dručkė.
Užtai nepatekusieji ten- visi iki vieno mylimi, išgalvoti nuo siūlės iki siūlės, išbandyti negailestingai ir visi su didele ir išsamia charakteristika, kodėl jis yra ten ir kodėl be jo- būtų blogiau.
Be to rūbai, gavę bilietus į kolekciją-labai draugiški.
Nemėgstu mandrų.
Jeigu ir labai geras, bet visai mandras- su kitais į draugystes nelinksta- už bausmę- toks rūbas irgi keliauja į atstumtųjų gretas.
Žodžiu- bilietų dalybose į kolekciją- gailesčio nėra.
Taip, mes negailestingi, nes: Per daug tūkstančių minčių
Prieš miegą/ miego metu ir ką tik prabudus
Per daug tūkstančių kartų stovėjimo prieš veidrodį
Raukantis/ pakeliant antakį, jį nuleidžiant/prisimerkiant ir vėl plačiai atmerkiant akis
Per daug nuoširdaus darbo
Komandinio/kas rytinio, su kava/su tortu/ su šampanu/ su arbūzu/ kartais dirbant be pietų
Per daug meilės Jums
Nes tikite mumis daugiau negu tik paprastu rūbu/
nes laukiate daugiau negu eilinio apsipirkimo/
nes esate tai, dėl ko tie tūkstančiai kartų nebaisu, kad pavirs į kas rytinius milijonus minčių/darbų ir dar labiau pailgėjusius parymojimus prie veidrodžius su klausimu „ar tikrai šitas prie šito“, o „anas prie ano“?
Nes visas šis didelis kaip dramblys procesas turi už save didesnę prasmę.
O rodos drambliai jau turėtų būti patys didžiausi.