Pavasaris '17

KODĖL VISKAS BUS TAIP?

APIE SUPIMASĮ IKI PAVASARIO IR ATGAL

Paskutinis klaviatūros „enter“ nuskamba užmigusiuose namuose. Žiūriu į 160 mažų mažulyčių ikonėlių skambiame „folderio“ pavadinime „Pavasaris17. Galutinis“.
Maždaug pusė metų darbo tupi kaip koks mažas zuikuitis suglaudęs ausytes.
Dar būtų mano vienos...o pradėjus skaičiuoti, kiek žmonių sąžiningai dirbo diena dienon, petys petin to „zuikučio“ auginime tuos pusę metų palinguoju galvą.
Užsakyti, laukti, piešti, trinti, kurti, ardyti, prisiūti ardyti, prisiūti-ardyti (*10 kart), ruoštis, planuoti, pozuoti, fotografuoti, filmuoti, nuspręsti, prižiūrėti, rašyti, rinktis, dirbti. Sunkiai ir ilgai.
Ilgai ir prasmingai.
Iš mažų, kartais lyg visai nepastebimų veiksmų susiveja ilga nepertraukiama grandinė.
Beveik tokia, ant kurių kabinom šios fotosesijos supynes-milžines.
Kai susėdom ant jos visi. Milžinės nugriuvo. Bet neatlaikė varžtai. Grandinės liko nesutrūkusios.
Tad turim tvirtas gerai atliktų namų darbų grandines.
Ryt, ant jų kabinam savo gerą nuotaiką, didelį, kaip dramblį nusiteikimą ir kviečiam visas, norinčias suptis IKI PAVASARIO IR ATGAL.

Supsimės su vėju besiplaikstančiais plaukais ir pilna burna šūkstelsim:
-O, mano mielas pavasari!!!!! Neįtikėtina, kaip greitai prabėga metai ir vėl praklampojusi sniegynus, „pasijaukinus“ Kalėdose žiū rankoves raitai ties gražiausiu metų „reikalu“.
Visuomet juokiuosi: „Gerai, kad metai bėga, o mes nesenstam. To parako daryti, daryti geriau ir vis kažką naujo, nematyto, neįprasto- vis pasidaugina“.
Stebuklai ne kitaip, mano mielos

Kolekciją pradėjom kurti labai anksti, kad visi savo darbus gautų laiku, kad neprakeiktum 19 kart per lėtų vairuotojų, vežančių tavo svajones (kol kas rietimų pavidalu), kad fotosesijos nereikėtų sutrumpinti ar paskubinti- rankoves paraitojom anksčiau.
Na o vizija apie būsimas spalvas pradeda nedidelėje mano galvoje generuotis dar net nepradėjus kristi lapams.

APIE TRADICIJŲ LAUŽYMĄ

Šįkart bus truputį kitaip.
Jeigu tradicija pas mus yra pamatyti 2 spalvas. Šįkart pamatysit 3.
O jeigu dar pridėsime baltus marškinukus, kurie yra būtini. Neišvengiami. Ir šiaip nediskutuotini.
Išeina 4.
Kodėl?
Pasiaiškinimas juodu ant balto:
1. Standartinė, be kurios mes nesame mes. Tai mūsų pastelinis tvirtas pagrindas, kuris negali būti sujudintas. Jeigu tik viena mintis pasisuka link to, kad jau gana- šįkart praleidžiam. Kaip tyčia ims ir pasiūlys kokį audinį būtent TOS spalvos, kadnet seilė iki to mažo lopinėlio nutįsta, Ir tada nemiegu naktimis, kovojo su savo prigimtimi. O ryte kertu per stabdžius savo „gal gana, gal pakeičiam“ ir atitaisau savo sujudėjusį pastelinį pagrindą. Nenukrapštysit, čia prigimtis.
2. Chaki. Apie žalią spalvą daugelio nuomonę žinau. Gal gražu....bet ne man.
Aišku- kitoje barikados pusėje atsistotų visos žaliaakės, kurios pasirinkusios šią spalvą ima maudytis komplimentuose dėl staiga pagražėjusių ir pažalėjusių akių.
Taip, mėgsta ne visi. Bet kas jau mėgtsa arba nebilo į savo spinntą įsileisti naujienų- tai jau laukite.
Chaki- mes priimame į savo būrį. Neryški, nerėkaujanti, „prigesinta“ lyg maža lempelė vaikų kambario kamputyje. Deriniuose su pasteline rožine ji atrodo be galo pavasariškai.
3. Juoda. Sakot ne pavasaris? O aš šįkart turiu tvirtą atsakymą.
Šioje kolekcijoje pirmą kartą suksimės džiazo ir rokenrolo ritmu? Sakot iškeliavau iš proto?
Neeeeee- aš tik negalėjau atsispirti pavadinimams, kurie ėmė ir atėjo į mano galvą. Išeiti nebenorėjo. Nors labai ir neprašiau.
Šioje kolekcijoje pirmą kartą pamatysite pas mus odą. Ne...medžioti mes nebuvom ir skūros niekam mes nelupom. Užtai į savo gretas įsileidom eko odos audinius. Išmėginom, ištupinėjom, išssiuvom visom įmanomom siūlėm. Ir po visų bandymų visa tvirta komanda sukirtome tvirtu „sukirstuku“ rankomis. REIKIA. Na o jeigu jau odinės kelnės, odinė striukytė ar švarkiokas- tai kažkaip stilingiausiai jie atrodo būtent JUODI.
Kaip tarė taip padarė.
Todėl šioje kolekcijoje šalia vienos mūsiškos, kitos eksperimentinės spalvų- mes įplakam ir juodą.
Nes ji neatsibosta, su ja visuomet atrodom stilingai ir ją lengva derinti tada, kai tą daryti sunku.

4. O jeigu dar pridėsime baltus marškinukus, kurie yra būtini. Neišvengiami. Ir šiaip nediskutuotini. Galit rašyt „dvoikę“ už standartų sulaužymą drąsiu mostu.

APIE NEGALĖJIMĄ PALEIST LĖKT „ZOVADA“ VAIZDUOTĖS ŽIRGŲ
Kuriant kolekciją aš jos nesusapnuoju. Netgi negaliu paleisti bėgti „zovada“ gana lakios vaizduotės žirgų. Turiu laikyti už vadelių tvirtai. Jeigu pasileidžia šelmiai, turiu tvirtai timptelt ir sakyti „TRRRRRRR“.
Mes pradedame skaičiuoti aštuntus metus savo nuoseklios kūrybos. Nesimėtom. Nesižvalgom į kuriančius kitaip.
Bent jau pusė kolekcijos turi būti tinkamos į darbą.
Į kokį darbą?
Į ofisinį. Jeigu sijonas- tai ilgis pagal etiketą, ne trumpiau. Jeigu palaidinė- tai be jokios persišvietimo galimybės. Kartais juokiuosi priešais veidrodį, kad kostiumėlis- užprogramuotas lengvesniam kopimui karjeros laiptais. Užmėtykit akmenim, bet aš vistiek šventai tikiu, kad gražiai moteriai viskas gerokai lengviau sekasi.
Tačiau, kuo stipriau auginam savo armiją- tuo atsiranda daugiau tokių kaip aš.
Kuriom darbe nėra jokio konservatyvaus ilgio, formos, ar deramo stiliaus kontrolieriaus.
Galiu mėgautis prabanga- būt visokia.
Ir tai baisiai mėgstu.
O gal pabandom nebijot kartu?
Gal pabandom tą neprijaukintą žvėriūkštį paglostyt?
Gal pradžioj šnypš. Gal bandys kabint nageliu. Bet drąsiau paglosčius- jis nurims ir jaukiai susiraitys mums ant kelių.
Stilius neturi amžiaus, jis nesiderina prie plaukų ar akių spalvų.
Jis tik kartais būna nepažįstamas, tačiau jį pakalbinus- jis labai mielai pažindinasi.
Kartais girdžiu moteris sakant: „nežinau, ar idrįsčiau“, „kažkaip tokio niekada nenešioju“. O gal verta pamėginti.
Ir žinot, kas keisčiausia- šita taisyklė veikia. Ale viskas logiškai paaiškinama. Jeigu į darbą keliavai su vienu kostiumėliu ir atkeliavau su kitu. Nauju. Kvepiančiu. Išprosytu.
Didelio „wow“ gali ir nesulaukti. Nes nu...ypač vyru akim- tokia suknelė ar kitokia, ji gi vistiek suknelė.
LYRINIS NUKRYPIMAS: Čia aš aišku norėčiau visu garsumu paprieštarauti, nes nu dviejų vienodų suknelių NEBŪNA. Viena detale kitokia suknelė tai jau galiu galvą guldyt, kad visai nepanaši į jau spintoje kabančią kitą suknelę be tos detalės.
Bet mes moterys. Jie vyrai. Viskas pateisinama.
TĘSINYS:
O va jeigu vieną dieną būnam elegantiškos, strypčiojam ant aukštakulnių, o kitą stryktelim į kerziokus- tikrai garantuoju- bus paplota už nebaimę būti kitokia.
Jeigu kas manęs klausia- o koks Tavo stilius, V?
Aš tikrai galiu drąsiai sakyt- VISOKS.
Ir tai nereiškia, kad tą pačią dieną imi ir viską kaip kokteilį suplaki viename puode. Juk burokėliu ir kopustėlių sriubų viename puode irgi nebverdam)))
APIE MUŠIMĄSI Į KRŪTINĘ „DAUGIAU NIEKAD“
Daugiau niekada. Niekada. Niekada. Po eilinės sezoninės kolekcijos plyšauja V.neperžengsim 30 su pliusu drabužių modelių.
Paplyšavom.
Visi paklausė.
Nustojo.
Padarė.
30+
Tai kitą sykį, gal nebūtina ir tą gerklę vėdint, jeigu rezultatas išeina tas pats.
Ale kitaip būt negali. Jeigu nori išlaikyti save savo vėžiose, kuriose jautiesi tvirtai ir stabiliai
Ir jeigu nori prisijjaukinti ką nors naujo...
IR SVARBIAUSIA.
Jeigu nori, kad būtų iš ko rinktis ir nereiktų rinktis visoms to paties.
Kolekcijos turi būti DRŪTOS ir NUPENĖTOS.
Toks ir bus PAVASARIS/17.
Galbūt neatsitiktinai pasirinkau 100 bepražystančių tulpių....ir pamerkiau jas į metalo viedrus.
Supėmės ant (su ilga istorija ir nukentėjusiais) didelių ir jaukių seno medžio sūpynių, pakabintų ant tvirtų, metalinių „lenciūgų“.
Tai tegyvuoja elegancija su pastele.
Ir „džiazo“ ir „rokenrolo“ vardais pakrikštyti lengvo urbanistinio stiliaus drabužiai.
Tegul žydi gležnos tulpės
...ir tai daro neką prasčiau metaliniuose „viedriokuose“, negu iščiustytuose ir išraitytuose vazonuose;)