Pavasarėja!

Pavasarėja.
Ir nors iki tikrojo kalendorinio šūksnio "P A V A S A R I S !!! " liko dar dvi savaitės- aš jo tykius žingsnelius jau jaučiu.
Žiūrėk ir įgriuvus po darbų į namus dar kurį laiką gali "užsiimti elektros taupymu".

Ir rytais.
Prireikus išlėkti anksčiau, nepasijauti, kad išrūksti į naktį.
Ir timptelėjus užuolaidą už padalkos- pasidžiaugi, kad ką tik rėkavęs žadintuvas tikrai nieko nesumaišė.

O ar buvot miške?
Jeigu gruodį ir sausį jame galėjai tik kvėpuoti drėgmės gausiu oru ir gėrėtis pasidabinusiais sniego aprėdais medžiais.
Pastarosiom dienom - norisi "nešti" ten ausis-
Jie bunda!
Ir rodos išsiilgę patys savo čiulbėjimo- skamba skersai išilgai miško įvairiausių melodijų balsais.

Kartais užsimerkiu ir stabtelėjus, kad po kojomis negirgždėtų sniegas įsiklausau-
a t k u l n i u o j a n č i o,
p a u k š č i ų   b a l s a i s  š v i l p a u j a n č i o  P a v a s a r i o .

Ir žinodama, kad reikia džiaugtis "čia ir dabar" laiku ir iš kiekvienos rūškaniausios dienos sunkti pozityvias mintis-
vis dažniau save pagaunu mąstydama,
aš jau noriu atsisveikinti su žiema.
-Ate, baltaskare, buvai graži, o dabar jau laikas ruošt roges ir atsisveikint iki kitų metų, kai vėl su nekantrumu lauksime Tavęs- kvepiančios meduoliais ir cinamonu.

Pasiilgusi Pavasario,
V.