Palydint...

Verčiu paskutinį šių metų darbo knygos puslapį.
Juokingas jis.
Dykas neatidėliotinais darbais.
Bet....
Aprašinėtas bala žino kokiais atsitiktinai pasižymėtais telefono numeriais.
Išvagotas "kodėl šitas parkeris nerašo?" bangelėmis.
Prižymėtas sausio datomis, kurias pasiėmus naują darbo knygą pirmiausia reiks sutupdyti į pirmą mėnesį.
Aplietas kakava.
Apipaišytas Patricijos širdelėmis.
Su pirmaisiais raitytų raidžių "Mama, aš tave myliu" "raižiniais".

Dar sykį sučiupusi visą šūsnį dienų saujon...perverčiu stabtelėdama ties svarbiausiais metų "atsitikimais".
Metų pradžia pašlakstyta ašaromis, atsisveikinant su senuoju šeimos draugu Bosu.
Ką ten pašlakstyta....
Nuoširdžiai nuplauta.
Tada sekė pirmoji metų fotosesija, per kurią komandai nepasiūliau susimušt šampe:)

Ir sukėliau įtarimų pati dar to nežinodama.
Tada buvo sesės Pa gimtadienis.
O netrukus, dar nespėjus išsileist spalvotiems balionams...sužinojom, kad
netrukus balionėliu tapsiu ir aš.
Vėlesniuose darbo knygos puslapiuose tupi data, kai su dideliu džiaugsmu pristatėme ilgai kurtą savo naująjį www "salioną".
Tada spaudžiant beprotiškam speigui fotografavom Pavasarį|21.
Tada- jį leidom į gyvenimą.
O tada mūsų džiaugsmu apkaišytoji naujoji svetainė parodė ragus ir..... nulūžo.
Tą vakarą atsiminsiu ilgam.
Tada...nesėkmingai gaudant kamuolį, nulūžo brolio Do pirštas.
Tada fotografavom Summer Offisą.
O po fotosesijos, visi susėdom į ekipažą ir nurūkom į Kauną.
Po ilgų paieškų ir sprendimų, metų pradžios ašaros nudžiūvo-grįždami namo žinojome, kad turėsime naują "ilgašnipį".
Verčiu toliau.
Data, kai susikaupusi parašiau Jums "išpažintį".
Ir prieš išleidžiant į gyvenimą pirmąją kolekciją, kai aš sėdėjau ant "atsarginių žaidėjų suolelio"- prisipažinau- po mano širdimi snaudžia naujas ŠIRDIES KAPITONAS.
Stuktelėjo 36-asis gimtadienis.
Tada sekė smėlėtoji. Vasarytės|21 fotosesija.
Po jos..per vyro gimtadienį...į namus "atsirideno" pūkuotas kamuoliukas.
Vardu Ego.
Tada įsisiūbavo vasara.
Paežerės ir pajūriai.
Žemuogės ir braškės.
Prisiderinę prie spalvų-
Išleidome vitaminais trykštantį Milkshake'ą.
Vasarai persiritus į antrąją pusę "apsistojome" sename dvare.
Ir jame klusniai į nuotraukas suguldėme du Rudens-žiemos 21|22 dublius.
Tada sekė rugsėjo pirmoji.
Su iššūkių šūsniu pirmokei sesei Pa.
Ir su didelėm ir išpūstom akim, "kaip ten viskas bus?" penktokui broliui Do.
Po dviejų savaičių pirmos ir penktos klasės.
Išaušo rugsėjo 15.
Ir į mūsų glėbį jaukiai susisuko naujokas.
Brolis My.
Tada fotografavom jaukiausias Kalėdas.
O tada dar spėjom į nuvažiuojantį metų traukinį "įsodint" ir MUST HAVE|3 kolekcijos fotosesiją, į kurios vagonus susėdo ponai džinsai ir misteriai megztiniai.

Viskas.
Tik tiek.
Į penkių minučių rašliavą tilpo visi bene daugiausiai iššūkių ir laimių sklidini metai.

Užverčiu 2021ųjų juokingai apipeckiotą darbo knygos puslapį.
Ir rankose pavartau naująją- RYŽĄ dar visiškai dyką 2022ųjų.

Nusišypsau:
-Bus reikalų,- pati sau viena pagalvoju.
O šalia patogiai įsitaiso mintis:
"Ir ačiū Die."
Neprirašinėtos darbo knygos...ne man.
 

Mua,
V.