Paauglystė & trimečio krizė

PAS MUS PO VIENU STOGU GYVENA PAAUGLYSTĖ IR TRIMEČIO KRIZĖ.

Dominykui šiandien stuktelėjo 14.

Paauglystės pikas.

Vienoj knygoj perskaičiau labai gerą palyginimą.

Jeigu sunku suprast jų jauseną, tai įsivaizduokit, kad viena koja stovi ant tvirtos ir stabilios suaugusių pakylos, o kita koja dar stipriai maskatuoja ant vaikystės sūpynių.

Koks jausmas? N e p a v y d ė t i n a s .

Ale.

Baika.

Nedūsauju.

Kažkada klustėlėjus pairzusio vaiko, ar čia jau skaitos jo"bjaurioji paaiglystė?", jis tik šyptelėjo:

- Mam, aš gi žvejys.

Tai daugelį erzulio "tarakonų" anas ir išžvejoja.

 

Ale kasdien stebiu.

Mados keičiasi, plaukų šukuosenos kasryt tobulėja.

Kvepalų šleifas darbo dienų rytais nuvilnija laiptais, paskui jais nudundantį aštuntoką.

Kažkada apčiupinėjus šukuoseną pasitikslinu:

- Tu juos kaskart duše išsiplauni šampūnu, taip?

- Ne,- drumtai drūtai nukerta.

- Kodėl?- tokį pat trumpą atmetu atgalios.

- Neturiu normalaus šampūno,- pagaunu vaiko atsakymą.

Nedelsiant išdygstu tarpuduryje su tėčio 3in1 buteliuku.

- Prašau,- ištiesiu.

- Su šituo aš tikrai negaliu plaut,- purto daug plaukų turinčią galvą.

- Kodėl?- stabteliu.

Tylos pauzė.

- Nu tai pažiūk į Tetį...

- O kas blogai su Tečiu?- jau susidomiu.

- Tai jis be plaukų...,- suprask Tėtušiui plaukai nuo šampūno ėmė ir nukrito.

Apsaugok aukščiausias nuo tokių prausiklių pasekmių!,- nueidama su nelemtu buteliuku nusišypsau ir pažadu nupirkt, ką nors labiau tausojančio.

P.s. kai tau 14. Ir tu turi mažą brolį...
turi susitaikyt, kad tavo gimšiako tortas atrodo štai taip.
Sudainavus ryte "su gimo diena", vieno šeimos nario buvo garsiai priminta, kad po sudainavimo VISADA seka torto valgymas.
Jokių išimčių būti negali. Ir apie jokius "valgysim vakare" neina net kalba.

Paauglystė & trimečio krizė pas mus gyvena po vienu stogu.

Liūdna nebūna. Niekada.


Mua,
V.