(ne)atsibostanti kasdienybė

03.15

VAKARUI.
TURINČIOMS LAIKO.
PASAKOJIMAS ILGAS.

INTRO.
Šiąnakt ligoninėje supdama MY rašiau.
Maniau, kad rašiau pasakojimą apie 10 iš gyvenimo išbrauktų dienų.
Pasirodo klydau.
Labas, MAMOS.
Kada paskutinį sykį pagalvojot, kad atsibodo kasdienybė?
Kurioje:
Pypauja "mam, ar gali padėti su namų darbais?"
Nuolat ore tvyro "o ką šiandien valgysim?" klausimas.
O ką tik per "siūles" ketinęs išplyšt žadėjęs šaldytuvas ir vėl "virkauja" baltai mėlynu dyku vaizdu.
Čia bala žino, iš kur susikaupia neregėto dydžio purvinų drabužių kupetos.
Nešvarių indų dangoraižiai.
Ir vėl trupiniais nusėtos grindys.
Bardakas stalčiuose.
"Aptapšnoti" veidrodžiai.
Išmėtyti žaislai.
Ištiktukai:
"Čia kažkaip išsimurzino",
"Nežinau, iš kur atsirado šita skylė"
"Ar gali sutvarkyti"?
Tęst?
Mamos kasdien žongliruoja didesnėmis ar mažesnėmis jų dramomis.
Linksmaisiais kalneliais lekiančiomis nuotaikomis.
Nekokiomis dienomis.
"Man nesisekė",- atodūsiais.
Pažįstama?
Atsibodę?
Iki gyvo kaulo?
Ar tikrai?
Tada sveikos atvykusios šiapus ligoninės sienų.
Oj sorry.
Sveikos atvykusios į terapinę - motyvacinę programą:
Kaip per 10 dienų įsimylėti savo kasdienybę iš naujo.
Balti šiugždantys chalatai.
Rodos jau pamirštos šypsenas ir ne tik dengiančios kaukės.
Kateteriai, kuriuos čia vadina "drugeliais", nutūpusiais ant rankyčių.
Įvairiaspalvių skysčių pilni švirkštai.
Lėtas lašinių pupsėjimas.
Išilgėjęs kelias link procedūrinio.
Po tvarsčiais pakavoti drenai.
Spiginančios operacinės lempos.
Verksmas.
Klyksmas.
Narkozė.
Tyla.
Laukimo minutės.
Galinčios būt "nominuotos" ilgiausiomis mano gyvenime.
Pabudimas.
Gilus ašarotų akyčių žvilgsnis į mane, klausiantis: kodėl?
Kartus jausmas burnoje ir rodos tuoj tuoj pratrūksiančios ašarų užtvankos.
Čia vaikų chirurginis.
Čia nuolat kažkas verkia.
Vieni bundantys po narkozių.
Kiti išvežami į operacines.
Lydimi link procedūrinių.
Išgyvenantys kateterio įvedimo (oj, drugelio, nutūpusio ant rankytės" procesą.
Ne iš kaprizų.
Iš baimės.
Iš skausmo.
Iš nežinomybės, kas dabar bus.
Ką dar darys?
Čia vaikų chirurginis.
Čia išsliūkinus iš palatos gali dažnai prasilenkti su ašarotomis mamos akimis.
Su rūpesčio išvagotu veidu.
Kur pamiršusios save, mažulyčius glėbiuose, didesnių rankytes delnuose- laukia.
Kol pagerės.
Kol nusišypsos.
Kol atsigers.
Kol pradės valgyt.
Kol liūdnos akys pragiedrės.
Čia skauda ne tau vienam.
Ir tikėtina, kad net ne tau labiausiai.
Čia tavo liga/ problemos/ bėdos
Nėra vienintelės.
Jos vienos iš...net nedrįsčiau prognozuoti kiek...
Tai signalizuoja per visą naktį cypaujantys sesučių iškvietimo pypsikai.
Susirūpinę gydytojų balsai.
Koridoriumi aidintys verksmai.
Ligonė nėra sienos.
Ne pastatas.
Ne palata.
Ne nepatogi lova.
Ne savotiško skonio maistas.
Ne stipriai kitoks nuo įprasto dienos (ir nakties) ritmas.
Ne pateisinama priežastis nedirbti.
Ligoninė yra smegenų perkratymas
Įdieginat į jas naują operacinę sistemą- MYLĖK SAVO KASDIENYBĘ JAUKIUOSE NAMUOSE.
IR DĖKOK DOSNIAM LIKIMUI KASDIEN, KAI ESAME SVEIKI
Mes nesusirgome nepagydoma liga.
My pasigavo gana dažną virusą, kuris sukėlė komplikaciją- pūlingą kaklo limfmazgio uždegimą.
Teko 2 kartus jį operuoti.
O prieš tai laukti "leukogramos" atsakymo.
Nes stipriai padidėjęs limfmazgis- jau ir be medicininių žinių, man kėlė didelę baimę.
Ir nors nuo pirmos minutės, kai išgirdau sprendimą : "guldom",
aš nei viena savo kūno ląstele artyn neprisileidau minties, kad gali būt baisiausias scenarijus-
ir per visą ilgą procesą nei sykio nepratrūkau raudot.
Tik išėjusi iš ligoninės ir dar sykį atsisukusi į laikinus "namus", nedora viena ašara išsprūdo.
Ne iš liūdesio.
Iš džiaugmo, kad grįžtu į kasdienybę.
Už Mamas.
Viso Pasaulio Mamas.
Kurios slaugo, kai Jie suserga.
Už.
Nepavargstančias.
Nepasiduodančias.
Tikinčias.
Guodžiančias ir raminančias.
O tada, kai labai sunku-
tyliai sau kartojančias:
"kai visa tai baigsis- grįšim
į mylimiausią kasdienybę".
Ir būsime joje LAIMINGI.
Šiandien mes grįžom.
Laimė netelpa širdin.

Mama,
V.

P.s. atsiprašau, ne visoms besiteiravusioms atrašiau, buvo dienų, kai negalėjau.
Bet žinojau, kad "final" istorija- būtinai bus .