Laikykis, Ukraina.

02.24

Visą dieną graužia akis.
Lyg būčiau supjausčius kilogramą svogūnų.
Visą dieną kažkoks gumulas „tupi“ gerklėj.
Lyg būčiau ją peršalusi žiemos pabaigos vėjuose.
Visą dieną gniaužia kairę krūtinės pusę.
Lyg kažkas būtų sužnybęs širdį skalbinių spaustuku.
Visi negalavimai ne apie mane.
O apie tą, iš kurio PLĖŠIAMA TAI, KAS JAM BRANGIAUSIA.
Laikykis, Ukraina, link Tavęs skrieja beprotiškai daug mūsų visų minčių ir jausmų.
Mes prisidėjom.
Prisidėkit, kuo galit ir Jūs.