Kodėl viskas bus taip?

Sakoma, kad reikia išvykti atostogų, kad pravėdintum galvą ir pailsėtum.
Tai aš ir išvykau.
O ką daryt tiems, į kurių lagaminą slapčia "įsikabaroja" mūzos ir galvos vėdinimo procese galvą suka į tokius kampus, kurie primena tai, ką esi palikusi gimtinėje... DARBĄ.
Antai horizonte raudonų ir mėlynų saulės skėčių galvos "pūpso", o vietinėj krautuvėlėj rankšluostis atitinkamų spalvų dryžiukais akį merkia, pasirinkto viešbutėlio krėsliukai "lyg netyčia" žvilgsnį masinančiu dryžuotu raštu pasipuošę kviečia prisėst.

Ne veltui sakoma - norint visą gyvenimą nebedirbti - reikia įsimylėti savo darbą tai padarius - daugiau dirbti nebeteks niekada.
Panašu, kad mano scenarijus suka į tą pusę. Na bent jau kalbant apie keliones ir "tratant" iš jų nemenka "srovele" nuolat transliuojamų įspūdžių.
Susikrovusi į lagaminą didžiąją dalį Vasaros I dublio derinių, keliaudama sukinėjau galvą į "mariakiškas" inspiracijas ir mintyse džiūgavau, kad grįžusi iš įkvepiančių atostogų po romantiškąją Amalfio pakrantę - aš stačia galva galėsiu pulti į Vasaros pratęsimą, kuris taip stipriai kuteno paširdžius atostogų jausmu keliaujant.
Vasarytės pratęsimui pasirinkau "mariakiškus" dryžius ir artėjant kolekcijos starto datai - esu įsitikinusi, kad pasielgiau teisingai.
Tie jaukūs ir žaismingi dryžiukai - atostogų nuotaikai leidžia kilt lyg termometro stulpeliui atgręžtam į po žydrą Vasaros dangų besiritinėjančios saulės pusę.

V.