"KAS GERIAUSIA ĮVYKO PER ATOSTOGAS?"

08.20

Grįžtame iš atostogų pajūryje.?‍?‍?‍?
Gerą gabalą kelio dviem keleiviams dorai migtelėjus, antrąją kelionės dalį, kad automobilin neįskristų, kaip įkyri musė klausimas "ar dar toli?", užvedam kalbą:
"KAS GERIAUSIA ĮVYKO PER ATOSTOGAS?".
Do pradeda:
-Aš pagaliau pamačiau Parnidžio kopą.
Dar nusipirkau gintarinę apyrankę,- vartydamas ranką su baisiai brangiu prisiminimu dėsto mintis dičkis.

-O aš pagaliau išmokau persiverst ant rankų "saulyte",- nelaukdama savo eilės nutraukia brolį Pa.
Ir dar buvau drąsi. Kai Do užmetė man ant galvos medūzą- aš neverkiau.
Ir karoliai,-va nauji,-tarp pirštų gniaužo aukščiausios "prabos" juvelyrinį dirbinį.

Tėtis krutina ūsą ir akivaizdžiai mąsto, kas jam geriausio nutiko.
-Saulėje nudegiau pilvą,- juokiasi jis.
-A tau, Mam? Kas Tau????

Tyliu. Mąstau, kas čia man tooookio wow nutiko.
-Gi gintarą radai, kurį paskui sesė pametė,-prisimena Do.
-Ir prisideginai iki tiek, kiek tau patinka,-prideda Pa.
Ir medūzų nebijojai.

Taip besišnekučiuojant įriedame į Vilnių.
O kad kelionė per jį neišilgėtų, ore pakimba dar vienas klausimas:
-O kas Vilniuje geriausio?
-Gedimino pilis!!!!-gale įsitaisiusi ekipažo dalis vienbalsiu šūkteli.
-O dar?
Tyla. Galvelėse akivaizdžiai purtomos mintys.

-Gal tavo butikas,- po pauzės pakelia antakius Do.
-Ir Seneliai....- prideda Pa, kaip mat išsiritusi iš automobilio ir įnikusi į Babos daržo gėrybes.

Nidutė. Parnidžio kopa. Gintariniai karoliai. "Saulutės" ant rankų. Medūzų gaudynės. Kopos. Bangos, panašios į sienas.
Keltas. Akmenukų terbytės. Kriauklių kapšeliai.
Kirai. Gelbėtojų vėliavos. Niurkos.

Gedimino pilis. Mamos butikas. Seneliai. Pomidorų kekės. Žemuogių saujos. Morkų šluotos. Gervuogių rieškutės. Agurkai su šviežiu medum. Namai. Pasiilgęs Bosas. Sava lova. Minkščiausių sapnų pagalvė. Pasiilgti žaislai.

Visur gerai.
Namie, su parsivežtais įspūdžiais, geriausia.

Mua,