Kalėdos'23 fotosesijos diena

-It’s the most wonderful time of the year,- niūniuoju sau po nosim barškindama klaviatūrą.

Ir išties,- viena sau mąstau,- galima būt galvą pametus dėl svaiginančio Vasaros jausmo, dėl atgimstančio visuos pašaliuos ir širdies užkaboriuos Pavasario, dėl Rudens spalvų ir romantikos....
Galima mėgt arba nemėgt žiemos.
Bet nemylėt Kalėdų- tiesiog neįmanoma.
Ne veltui "ant" viso pasaulio yra pagarsėjęs "žaliūkas" Grinčas- kaip bene, vienintelis- neprijautęs tam, kas lyg pūkuotą siūlų kamuolį tyriausiu jausmu gniaužo širdį, žiemos rodyklėms "peršokus" į gruodį.

Ruošdamasi fotosesijai akis ganau po jaukių daiktelių elektronines krautuves, dar visai nedrąsiai kažkur nepastebimiausiame kamputyje "įkurdinusias" "season of joy" prekių "bazę".
Kraunu į krepšelį elnio galvomis, jaukiais užrašais papuoštas pagalves, gingermenais išmargintus dekučius ir laimingėju.
Galvoje lyg sniego pūsnis stipraus snygio naktį "lipdosi" vizija.
Didžiuliais sniego kastuvais stumdau galvoje idėjas, kaip šiais metais "pastatyt" dar vieną neįkainojamą prisiminimą apie laiką, kai paprastas kasdieniškas buvimas namuose. Su savais. Tampa pačiu stebuklingiausiu.

Uždariusi kompiuterį ir atitraukusi rankas nuo klaviatūros nusišypsau:
-Kaip gera, kad kiekvienų Kalėdukių fotosesijų scenarijuje- nereikia nieko SUKURT.
Reikia tik užsimerkt ir pajaust- kokią kalėdinės paprastos ir stebuklingos kasdienybės akimirką norisi šiais metais pasekt, kaip gražiausią pasaką.

Paklausykit.

V.