Jausmo pilnos Vasaros šventės '18

Kodėl viskas bus taip?

APIE SVARBUMUS
Kas kart kai atsirakinu savo namų duris ir su visom terbom įgriūnu vidun į mane žiūri dar visai kūdikiškas Do.
Iš nuotraukos žiūri dvi apvalios akys, žavingai papūsti žandžiokai ir juokingai „sustatyta“ penkių plaukų šukuosena. Krikštynų dieną. Toks mielas mielas, toks pažįstamas nuo didžiausių jausmų pradžios iki visko, kas gali būt išjausta daugiausiai.
Bet čia viskas taip akivaizdu ir jausminga tik man. Mamai.
Dar visai neseniai pamatau, kaip dabar jau pirmoko Do akis užkliūna už pačioje centrinėje namo vietoje pakabintos nuotraukos.
-O čia kas toks?,-klausia.
-Tu.......(dievai šventieji, kaip galima nepažinti savęs)
-Koks juokingas,- numykia jis.
Nu koks juokingas. Koks juokingas. Man kaip mamai gi lygiai toks, kaip dabar ir jeigu ne savęs auklėjimas kad paaugusių berniukų negalima niurkyt kaip kūdikių- aš tučtuojau jį išbučiuočiau visų jo draugų akivaizdoje ir meiliai patampyčiau už „žandžiokų“.
Tą dieną, kai mes jį krikštijom atsimenu labai gerai. Bet jeigu visai sąžiningai- tai tik oro (lijo, kaip iš kibiro), drabužių, kuriais buvome apsirėdę ir jausmų prasme. Na o jeigu ne nuotraukos- tikrai nepasakyčiau, koks tortas puikavosi ant stalo, kokių gėlių buvo pamerkta, kokio skonio „bifšteksas“ vartėsi mūsų lėkštėse ir tikrai negalėčiau išvardinti, kuris svečias ką dovanojo.
Bet kas kokius metus- aš atsidarau tokią dėžutę, kurią laikau savo spintoje ir peržiūriu atsiminimus. Tuos mažyčius krikšto rūbelius, į kuriuos turbūt šiuo metu tilptų tik kokia viena dabartinio mano vaiko letena.
Toje pačioje dėželėje supakuota ir mano suknelė.
Vis pavartau...pasišypsau. O kai būsiu „baba“...ir kai mano anūkai (jeigu man bus lemta tokių turėti) apžiūrės tą dėžutę ir ras tokią babos mini suknelę.
-Bus juoko,-pamąstau ir dar mieliau ant širdies pasidaro.
Tada bėga metai, keičiasi mados, ....o mes liekame sustabdyti tik nuotraukose. Kai kurie dar neužaugę, kai kurie dar nepasenę.
Labai gerai pamenu, kai mudvi su sese kikendavome apžiūrinėdamos tėvelių vestuvines nuotraukas, kuriose labai laiminga mūsų mama stovėjo su „vavašitokiaaaaaa“ suknele.
-„Mama, o Tau čia „tokia“ buvo graži? Rimtai?,-baksnodavom vaikiškais piršteliais mudvi.
Mama šypsodamasi linksėdavo galva, kad jos tikrai niekas neįvilko į tokią suknelę ir ji savo laisva valia pasirinko tokį tų laikų grožį.
Ne kitaip bus ir mums. Ne smagiau iš mūsų idealiausių nuotraukų juoksis ir mūsų „škaraduliai“. Ir tai yra dieviškai natūralu ir miela.

APIE „SPRIKTUS“ SAU IR LINKĖJIMUS NEIŠAUGTI PASAKŲ
Kiekvieną pavasarį, tarp klasikinės Pavasario ir atostoginės Vasaros kolekcijos pas mus „atsitinka“ iškilmingoji ŠVENTINĖ kolekcija.
Nors visi mūsų sezonai būna darbingi, šis metų laikas- ypač. Todėl kartais save pačiumpu klaidžiojant minčių miškais ir ieškant būdų (kaip kokių grybų)- kurios kolekcijos būtų galima atsisakyti.
Kai tik mano viena mintis nuklysta, kad galbūt šventinė kolekcija-gali neįvykti. Duodu sau nemoterišką „spriktą“:
-Tai kuo mūsų mielosios bus pasidabinusios per savo įspūdingiausias šventes???Kuo padabins savo brangenybes?
Po stipraus „sprikto“ sau- nurimstu, nes žinau-Jūsų švenčių išduoti mes negalime ir nenorime.
Mums didelė garbė ir nematomas medalis už tai, kad mūsų rūbais ir Jūsų pačiom gražiausiom emocijom pasipuošę- jūs „nugulate“ ant savo namų sienų į dailius nuotraukų rėmelius ir išglostytus albumus.
O tokių garbingų pozicijų mes užleisti nenorime.
Pasikedenam plunksnas, pasitempiame ir vėl pasiraitojam rankoves.
Ir vėl norisi kuo geriau.
Šilčiau.
Jaukiau.
Visada norisi taip, kokios pati norėčiau savo asmeninės šventės.
Ne padrikos.
Ne „ant greičio“,
ne „todėl, kad reikia“,
ne kad patiktų giminės bobutėm.
O Tokios, kai dėl ore plevenančio jausmo- šventės svečiai vakare nenori eiti namo.
Nes aš nuo neatmenamų laikų laikausi įsikabinusi nuomonei už uodegos, kad viskas, kas apgalvota yra be proto miela, brangu ir išjausta.
Todėl likus kelioms savaitėm iki „Vasaros švenčių“ fotosesijos aš suku minčių malūnus ir šaudau idėjų patrankom net sapnuose.
O ryte atsikėlusi lendu prie man galinčių padėti žmonių ir prašinėju:
Numegzti undinėlės uodegą, padaryti kapitonui laivą, sumeistrauti princesei sostą, nunerti banginį....
Galėčiau gal nusipirkti krautuvėse, galėčiau sugalvotas idėjas pakeisti paprastesnėmis....bet ne. Negaliu.
Po sugalvojimo, kad turi būti taip- supaprastintu vaizdu netikiu.
Ir tada...mes visi dirbame.
Iš pirmo žvilgsnio- suaugę žmonės, užsiimantys nesąmonėmis.
Iš antro.....kuriantys jaukumo pasaką, iš kurios nuoširdžiai rekomenduočiau neišaugti niekada ir niekam.

APIE PASIŪLYMUS: EINAM ŽVEJOT, O NE „PRAŠOM „ANT“ ŽUVIES.
Na ir tada vienas didžiausias galvos skausmų- ką kaskart pasiūlyti Jums naujo.
Kokios spalvos Jums patiktų? Klausausi Jūsų butikėlyje, įdėmiai seku laiškus, pastabas, išgirstu ko jau pasiilgote. Per eilę metų jau supratau, kas Jums patinka ir ką mieliausiai renkatės.
Bet juk kiekviena iš Jūsų labai skirtinga ir unikali.
Kiekvienos įpročiai, stilius, pomėgiai yra kitokie.
Ir tai yra labai gražu ir sveikintina.
O aš eilę metų laužiau savo galvą- kaip šventinėje kolekcijoje suteikti kuo daugiau laisvės Jums.
Ir atrodo, kad šįkart mums pavyko.
Mes šįkart duodame Jums ne žuvį, o kviečiame eiti žvejoti.
Siūlome 3 skirtingas palaidines ir 3 skirtingų modelių sijonus, kuriuos pasiuvome iš to paties audinio. Jungiat kiekvieną su vis skirtingu- išeina net 9 būdai „susikonstruoti“ suknelę savo šventei.
Kadangi temos dvi- kvepianti kakava ir tolimos šalies princesės norais
Bei ošianti gilia jūra ir įkvepianti kapitoniška narsa-
tai ir derinių devynetą dauginame iš dviejų spalvų. Tad visų 18.
O tiek skirtingų suknių- pas mus dar nėra kolekcijoje niekada „įvykę“. Belieka išssirinkti.

APIE MĖGAVIMĄSI PASAKOS KŪRIMO PROCESU
O tada nusiraminkit ir mėgaukitės. Planuokit, dėliokit, prieš užmigdamos svajokit o užmigusios sapnuokit mažiausias smulkmenas, nykštukines detalytes, kurios Jūsų šventėse galbūt „negrieš“ pirmuoju smuiku, galbūt bus praktiškai nematomos kitiems.
Bet bus išjaustos Jūsų širdimi.
Tie mažulyčiai pasiruošimo jausmai ir nedidukės emocijos
Sukuria ilgaamžius milžiniškus prisiminimus.
Mėgaukitės jaukios Jūsų asmeninės pasakos kūrimu.

Didžiuojamės būdami Jūsų pasakų knygos puslapiuose,
V&V „Hansai Kristianai Andersenai“.