Iki Kalėdų fotosesijos liko 1 diena

Prisipažinsiu.
Lygiai tiek, kiek aš laukiu Kalėdinių fotosesijų, o gal net ir daugiau- aš jų BIJAU.
Taip.
Jūs teisingai perskaitėte.

Buvo lapkričio 2.
Mudviejų su vyru ekipažas, papildytas gale įsitaisiusios Sesitos judėjo link Vilniaus.
Judėjo ruoštis KALĖDOMS.
Su dideliu noru padaryti gerai ir žinojimu,
kad namuose yra įsivyravusi dvimečio My betvarkė.
Kurią reikės paversti kalėdiniu jaukumu alsuojančia "oaze".

Aš turbūt taip garsiai dūsavau po "skūpamiegės" nakties, kad vyras įvažiavęs į Vilnių, pasiūlė kirst ant stabdžių prie "viso gėrio" turinčios krautuvės ir įsitikint, kad ten apstu žaliaskarių.

Deja.
Įėjus mus pasitiko gana didelė sumaištis.
Mat nedarbo dieną krutantys darbuotojai rūpinosi Vėlinių atributų "nurinkimu" ir visai nesiskubino urmu tempti jokių žaliaskarių.

-Nieks dar su eglučių pirkimu taip neskuba,- šyptelėjo pardavė į mano klausimą "o kada iškurdinamų chrizantemų vietoje "apsigyvens" eglaitės?".

"Tada mes niekas",- mintyse pagalvojau ir pajutau, kad pradeda imt nežymi panika.

Tada sekė ilgas kuitimasis užgyventame sandėlyje ir bandymas "susivokt", kokie turimi daiktai tiktų šiųmetiniam panaudojimui ir vizijos, kuri vis dar pleveno ore įgyvendinimui.

Kol galop kilo mintis siūlyt vyrui kabintis priekabą ir gabentis į veiksmo vietą visus turimus Kalėdinius daiktus.
Nes, kai kuitiesi tarp užgyventų daiktų pats nežinodamas, ko ieškai- nežymi panika dėl eglučių turi tendenciją ūgtelt ir įsišaknyt mintyse, kad jau ir pats nebežinai, ar kažkas čia išeis...

Ačiū Die, visas toks "erzulys" trunka neilgai.
Iki tos akimirkos, kai nusprendžiam, jog einam stumdyt baldų ir bandyt "lipdyt" viziją.

Iki tos akimirkos, kad abi su Sese nusprendžiam-
Tai einam ir pamėginam viską vietoje "pasistumdyti".

Tada ir įvyksta "abrakadabra" ir ta atsigabenta priekaba daiktų- ima klusniai rikiuotis į savo vietas.
Bei kantriai laukti fotosesijos dienos.
Apie kurią papasakosiu
jau ryt-
tuo pačiu metu- kviečiu į FINALINĘ
"Kaip V&V lipdė Kalėdas" seriją.

V.