• 07.26

    Patricija pirmą sykį savo gyvenime įsigyja kabančius auskariukus ir ne iki galo lygiapades basutes.

    Grįždama namo, ji nuolat atidarinėja automobilio veidrodėlį ir save su dideliu susižavėjimu apžiūrinėja.
    -Mam, kaip tu manai, ar Senelis grįžęs iš darbo mane pažins?,- pakelia antakius.
    Grįžus namo, "ant" Senelio atvykimo susiriša plaukus ir ištiesusi kaklą lekia pasitikt.
    Senelis pagyrų negaili.
    Nes Močiutė šnypštelėjo "kodinį" pavadinimą "auskariukai".

    Susirinkusi aplodismentus ir pagyras atplasnoja pas mane.
    -Mam, pažiūrėk iš toliau,
    "ANT" KIEK METŲ aš tau atrodau su šitais auskarais ir va tokiom aukštesnėm basutėm?

    Pakeliu akis ir šypsausi.
    - "Ant" kokių 10,- šaunu.
    Atsakymas tenkina ir laiminga nustriksi, džiūgaudama, kad nebetiek daug trūksta iki didžiojo brolio DAminyko pavyjimo.

    Palydžiu akimis ir noriu šūktelt: O, laike, sustok!
    Pasupk ją dar naiviai vaikišką savo delnuos.

    V.