Šimtinė !
ŠIMTINĖ! skamba mintyse, o per jas bangelėmis srovena „matematika”.
Jeigu per metus pastaruoju metu išleidžiame 8-9 kolekcijas, o jose vidutiniškai būna po 20-25 naujus modelius, tai per vienerius metus „sukalkuliuojam” apie 200 naujokų. Kai padauginam šį skaičių iš 15 veiklos metų…gaunam „aplink” 3000…
Ne. Ne tik drabužių.
O savotiškų savo „vaikų”, kuriuos prieš išleidžiant į gyvenimą- prisiimi atsakomybę „kad gerai nešiotųsi”, „kad nevienišautų”, „kad džiugintų”, „kad rinktų komplimentus ir kurtų savimi pasitikėjimo jausmą tai, kuri mumis pasitiki”.
Ar per tą „šimtinę” buvo tik „vaivorykštės ir vienaragiai”, ar visada tik purslais sproginėjo pergalės „putokšliai”? Ar tik visi plojo ir žavėjosi?
Oj, brolyti (ir sesytės) NE.
Žygiavom ir per šiltą ir per šaltą. Kartais „srėbėm” tokias negardžias „nepasisekė” pasekmes, kad kažkur giliai sukunkuliuodavo noras „eit ir dirbt nuo 8-17 val. ir už durų palikt viską, kas erzina.
O čia…uždarei duris ir žiūrėk dar nespėjus pačiai įsiropšt į automobilį- keleivių krėsluose jau įsipatoginę visi „aj ir uj”, visi „ką darom ir kaip sprendžiam?”.
Jeigu sakyčiau, kad tas „ŠIMTIAKAS” kolekcijų tik „mirkt ir praėjo”- žiauriai meluočiau. Čia, gal kaip auginant vaiką- iš šono tik ir girdi: „Vaje,nespėjai apsidairyt, o va koks jau vyras, ne pipiras!”.
Jeigu paklaustumėt, koks jausmas buvo pūst tą drūtą triženklį skaičių- tai žinokit- WOW, gerai „stuktelėjo” man „makaulėn” ir nors laiko apmąstymams labai
nebuvo, nes viena mintimi sukosi „įkyri musė”- „kad tik nuo dūmų neįsijungtų siuvyklos priešgaisrinė”…užpučiau su labai geru jausmu širdy- MUMS PAVYKO TAI, apie ką niekada nedrįsau net svajot.
UŽAUGT iki BRANDOS.
100-tuko „Motušė”,
V.
