Kai manęs paprašo parašyti kažką apie save...tris dienas vaikštau bandydama sukurti kažką protingo, keturias dienas apsimetu, kad jau žinau, ką parašysiu, tik vis neturiu laiko prisėsti prie kompiuterio, dar keletą dienų esu beeinanti prie klaviatūros, kol galop atidūstu ir tyliai mintyse (nes garsiai būtų labai gėdinga) savo mūzom prisipažįstu, kad vistik aš nieko nesukūriau. Kalbėti apie save sunku. Net ne sunku. O sunkiausia. Kikenu mintyse, kad lengviau sudėliot kokią gražuolę kolekciją, negu parašyti trumpą prisistatymą. Todėl įkvepiu, pakilnoju antakius, tris sykius pabarškinu pirštais į stalą ir primenu sau užduotį.

 

Ne fabrikas. Ne krautuvė. Net ne vieta, kur atsitiktinai užklydus atsitiktiniu pelės „klik“ imi ir „įsimeti“ krepšelin kokį rūbą. Mes esame toli nuo centrines miesto gatvės šurmulio ir didelio srauto atsitiktinių praeivių.

Nedrąsūs? Įsidrąsinantys.

Nes drąsą mums suteikia šeši užlenkti piršteliai pradėjus kalbėti apie mūsų darbo pradžią ir didelis būrys reguliariai mūsų duris praveriančių JŪSŲ, mano mielos damos.

 

Tylūs? Gal... O kam gi rėkauti, kai tylioje ir gražioje kasdienybėje gyvena įkvėpimas?

 

Nieko mandro ir nieko „važno“.

 

Be blizgučių.

Be žvynelių.

Be „tortinių“ sijonų ir didelių avangardų.

 

...moteris, kaip ir Jūs, mano damos. Išgyvenanti rytus, kai reikia spėti tiek, kad neįmanoma spėti.

Visiškai pritarianti teiginiui, kad vairuodama moteris sutvarko dar pusę šimto darbų, nes vairavimas tai ne darbas, o nuvykimas nuo taško A iki taško B.

Pamišusi dėl batų ir galinti išleisti paskutinį atodūsį dėl įsimylėto rūbo ar išsvajotų apatinių.

Visiškai ramiai sugebanti pusdienį prašmirinėti po krautuves ir nejausti jokio nuovargio.

Viena ranka maišanti blynus, antra šnekanti telefonu, be abejo puikiai girdinti, ką šneka televizorius ir prižiūrinti du savo vaikus.

 

Silpna, kai norisi.

Stipri, kai to reikia.

 

Dievinanti jaukius vakarus terasoje, devynis NE vasaros mėnesius svajojanti apie jūrą ir atostogas.

 

Romantiška, kai norisi.

Racionali, kai to reikia.

 

Tokia esu aš.

V&V idėjos sumanytoja.

Diena dienon paraituotom rankovėm prigulusi prie naujų modelių „gimimo“.

Strikinėjanti kaip mažas vaikas, kai galvoje besisukusi mintis tampa gražiu rūbų, šnurpščiojanti ir bandanti vėl, kai liūliuota idėja pasirodo esanti šnipštas.

 

Moteris su visais jos trūkumais ir privalumais.

Silpna kai norisi.

Stipri, kai reikia.

 

Šventai tikinti, kad kurianti tokiai pačiai, kaip aš pati: Skubančiai, nespėjančiai, turinčiai 101 darbą ir apsimetančai, kad ir 102-ąjį be problemų gali padaryti, romantiškai iki nagų galiukų, su daugybe moteriškų silpnybių ir visa puokšte tik moterims būdingų stipriųjų savybių.

Jeigu šioje „tiradoje“ radote panašumų su savo gražiu ir intensyviu gyvenimu - reiškia, visa tai aš sukūriau Jums.

Būkim gražios, mano mielos damos.